Visą šį įtampų lauką būtų galima suskirstyti sąlygiškai į tris segmentus: pirma, Ukrainos vidaus politinis gyvenimas, antra, oligarchai ir valstybė bei jos piliečiai, trečia, Maidanas, jo aktyvistai ir šalies kariuomenė.
Aišku, egzistuoja yra dar ir ketvirtas segmentas: šalies ekonominė-socialinė padėtis, bet šį minėtą aspektą palikime dabar nuošalyje, juo labiau, kad čia labai daug kas priklauso, kaip Ukrainai pavyks pereiti jau išvardintų aukščiau trijų įtampų lauką, panašų į minų lauką.
Kodėl atsistatydino premjeras A.Jaceniukas?
Apie egzistuojančią įtampą vidaus politikoje priminė patys Ukrainos politikai, kai praėjusią savaitę netikėtai atsistatydino Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas. Atsistatydino po to, kai dvi iš trijų koalicijos partnerės: Vitalijaus Klyčko partija UDAR ir nacionalistinė partija ,,Svoboda“, pareiškė, jog palieka valdančiąją koaliciją.
Tai išgirdęs, partijos Batkyvščina lyderis Ukrainos parlamente Segejus Sobolevas apkaltino politinius partnerius, vykdant politiką, naudingą Rusijai. Jis pareiškė, kad situacija tampa panaši į 1918 m. kai politikai nesusitarė ir aukščiausias Ukrainos valdymo organas: Centrinė Rada buvo paleista, kas atvėrė kelią bolševikų okupacijai.
Batkyvščina partneriai parlamente: politikai iš partijos UDAR ir ,,Svoboda“ tvirtina, kad partija Batkyviščina (formali jos lyderė dar tebėra Julija Tymošenko, bet realiai viešajame gyvenime reiškiasi jos pavaduotojai), buvo gerai informuota apie tai, kad bus ardoma koalicija, nes toks kelias yra patogiausias rengti neeilinius parlamento rinkimus. Jie teigia, kad viską žinojo tiek Verhovna Rada pirmininkas Oleksandras Turčynovas, tiek ir premjeras Arsenijus Jaceniukas, todėl pastarojo reakciją ir norą atsistatydinti iš premjero pareigų vadina tiesiog noru pasitraukti nuo atsakomybės.
A.Jaceniukas savo ruožtu tvirtina, kad atsakomybės nesikrato ir tvirtina, kad ne jis, o koalicijos parneriai ėmė žaisti savo politinius žaidimus, artėjant neeiliniams parlamento rinkimams ir tokiu būdu nori nusiimti savo atsakomybę už situaciją šalyje. Jis pripažįsta, kad tikrai, dėl koalicijos suardymo buvo kalbėta, bet tą žingsnį reikėjo žengti, prieš tai priėmus gyvybiškai svarbius įstatymus šalies parlamente.
Visoje šioje pareiškimų ir argumentų jūroje, besiliejančioje iš visų pusių šiandien tuo metu, kai Rytų Ukrainoje vyksta nelengvi mūšiai ir šaliai, kaip niekada reikalingas susitelkimas, ryškėja viena: politikai sugebėjo praeiti kliūčių ruožą surengę sėkmingai prezidento rinkimus, bet panašu, kad užstrigo ties galimų neeilinių rinkimų slenksčiu.
Kodėl kilo įtampa rengiant neeilinius parlamento rinkimus?
Sėkmingai surengti prezidento rinkimus, neiššaukiant milžiniškos vidinės politinės įtampos pavyko todėl, kad sprendžiant klausimą dėl būsimo šalies vadovo, Ukrainoje sėkmingai veikė vyriausybė ir parlamentas. Dabar esant jau prezidentui tam, kad sėkmingai būtų galima surengti neeilinius rinkimus ir griaunant parlamento darbą, šaliai labai reikia, kad veiktų vyriausybė, o čia staiga pasirodė beesą daug problemų.
Visi stebintys įvykius Ukrainoje pripažįsta, kad surengti neeilinius parlamento rinkimus Ukrainoje neiššaukiant politinės krizės reikia daug daugiau sumanumo, subtilumo ir bendrų komandos veiksmų, nei rengiant neeilinius prezidento rinkimus. Pagaliau prezidento rinkimuose buvo labai aiškus vienas favoritas ir kiti kandidatai tik dalyvavo juose, bet nesitikėjo jų laimėti. Išskyrus, galbūt J.Tymošenko, kuri vienintelė darė aštrius pareiškimus prezidento rinkimų favorito Petro Porošenko atžvilgiu, kaltindama visų pirma jį ryšiais su oligarchais, tokiais, kaip rusiškų dujų magnatas Dmitro Firtašas.
Bet jos pareiškimai rinkimų kampanijos metu liko be atsako. Partijos, dalyvaujančios šiuose rinkimuose didžia dalimi buvo susitaikiusios su P.Porošenko galima pergale rinkimuose ir daug į juos pastangų neinvestavo.
Visiškai kita situacija yra su parlamento rinkimais. Spėjama, kad po jų gali rimtai pasikeisti politinis peizažas Ukrainos parlamente. Joje gali stipriai sumažėti tų politikų, kurie šių dienų parlamente atstovavo Regionų partiją ir Komunistų partiją.
Beje, kilusios politinės krizės sumaištyje kažkaip šešėlyje liko faktas, kad Ukrainos parlamentas praėjusią savaitę priėmė sprendimą uždrausti Komunistų partijos frakcijos veiklą parlamente, o šalyje prasidėjo teisminis procesas prieš šios partijos lyderių dalyvavimą, skatinant separatizmo nuotaikas Rytų Ukrainoje. Tai liko už dėmesio lauko ne tik Ukrainoje ir Vakarų šalyse, bet net ir Rusijoje, kurios parlamento nariai, išgirdę žinią apie A. Jaceniuko atsistatydinimą ir politinę krizę Ukrainoje, nutraukė savo posėdį ir atsistoję audringai plojo.
Jų manymu, Vyriausybės krizė rodo Ukrainos po Maidano krizę, kas, matyt, palengvintų ir galimą pergalę Rytų Ukrainoje, bet Ukrainos politikai šią krizę suvokia tik vidinių permainų kontekste. Taip pat ir tarp tų partijų bei politikų, kurie šiandien yra valdančiojoje koalicijoje.
Tikimasi, kad neeilinių rinkimų pasekmėje atsiras prezidento P. Porošenko partijos atstovai, jo atrama Verhovna Rada. Kol kas tokios partijos nėra ir prezidentas turi remtis visų trijų partijų koalicija, iš kurių jam patikimiausia yra UDAR. Prezidentui būtina turėti tvirtą palaikymą parlamente taip pat ir dėl to, kad pagal Konstituciją, už kurią pasisakė Maidanas, prezidentas privalo atiduoti dalį savo galių parlamentui.
Prezidento rinkimų metu susiformavo savotiškas politinis aljansas tarp prezidento ir partijos UDAR, kai mainais už tai, kad V.Klyčko, iki to laiko buvęs populiariausiu šalies politiku, nusiėmė nuo prezidento rinkimų P.Porošenko naudai, jis gavo didžiulį palaikymą, taip pat ir viešojoje erdvėje rinkimuose į Kijevo vadovo postą. Didelę šio palaikymo dalį sudarė P.Porošenko, vieno turtingiausio Maidano politikų, parama.
Po šių rinkimų partija UDAR remia visus prezidento žingsnius parlamente, kai tuo tarpu ne vienam jų, pavyzdžiui, prezidento siūlymams dėl konstitucinės reformos kelio, decentralizacijos, partija Batkyvščina nevengė pasipriešinti. Suvokiant, kad ir dabar, UDAR atstovai parlamente žengė pirmą žingsnį, sugriaunant koaliciją, galima spėti, kad jis inicijuotas prezidento P. Porošenko. Tai sukelia papildomą įtampą, nes atsiranda lyg ir priešprieša tarp Batkyvščina ir prezidento, ką A.Jaceniukas neigia.
Nors UDAR iki šiol nuosekliai palaikė prezidento P. Porošenko politiką, niekas negali garantuoti, kad taip bus ir po neeilinių parlamento rinkimų. Todėl spėjama, kad paskelbus neeilinius parlamento rinkimus, pasirodys politinis projektas ,,Prezidento partija“. Nesunku atspėti, kad jis atimtų, visų pirma, balsus iš partijos ,,Batkyvščina“.
Iš šios partijos manoma, kad balsų gali atimti ir partija UDAR, ypač, jeigu šių dienų valdžios žingsniai, taip pat ir ekonominė-socialinė padėtis šalyje, visos tos žinios su Ukrainos valdžios nesugebėjimu tinkamai aprūpinti savanorių, išėjusių ginti šalies į Rytų Ukrainą, guls ant dabartinės Vyriausybės ir premjero A.Jaceniuko pečių, o tuo pačiu ir partijos Batkyvščina, kuri šiandien vadovauja parlamentui bei Vyriausybei.
Ir čia paaiškėjo, kad A.Jaceniukas nenori vienas priimti atsakomybės už visą ligšiolinį valdžios darbą, tačiau siekia, kad tai padarytų visa valdanti šalia valdžios vertikalė, t.y. trys valdančiosios koalicijos partijos ir Prezidentas, remiant kitų frakcijų nariams.. Du konstituciniai keliai surengti neeilinius parlamento rinkimus
Visa ši sumaištis dėl neeilinių parlamento rinkimų Ukrainoje kilo dėl to, kad, remiantis šalies Konstitucija, yra tik du realūs keliai skelbti neeilinius parlamento rinkimus. Kad tokie neeiliniai parlamento rinkimai yra būtini ir reikalingi nedrįsta užginčyti nė vienos ant Maidano keteros į valdžią Ukrainoje patekusios partijos politikas.
Maidanas reikalavo keisti visą valdžios vertikalę, ką nuolat primena ir P. Porošenko, o o tai reiškia ir neeilinius parlamento rinkimus. Nenorima, kad toliau veiktų tos sudėties parlamentas, kuriame daug Regionų partijos ir Komunistų partijos atstovų, palaikiusių V.Janukovyčiaus režimą, o dabar separatizmą rytuose.
Neeiliniai parlamento rinkimai galimi Ukrainoje tik tada, jeigu sugriūna valdanti šali koalicija arba atsistatydina Vyriausybę ir per 30 dienų nei vienu, nei kitu klausimu negalima nieko naujo suklijuoti. Tada prezidentas gali skelbti neeilinius rinkimus.
Variantą su Vyriausybės atsistatydinimu, kaip netinkamą ir galintį iššaukti niekam nereikalingą politinę krizę valstybėje, atmetė visos trys valdančiosios koalicijos partijos. Likimo ironija, kad kaip tik ties šio varianto slenksčiu dabar Ukraina stovi.
Net ir suirus koalicijai, gali ir toliau laikinai dirbti buvusi Vyriausybė. Dirbti iki pat rinkimų. Su sąlyga, kad buvę koalicijos partneriai visi aiškiai suvokia atsakomybę už dirbtinį koalicijos suardymą ir toliau yra pasirengę palaikyti iki rinkimų dirbančios Vyriausybės žingsnius. Partijos UDAR ir ,,Svoboda“ atstovai teigia, kad taip ir buvo sutarta prieš ardant koaliciją, tačiau partija Batkyvščina sugalvojo išbandyti savo politinių partnerių patikimumą, pasiūliusi prieš tai priimti labai svarbius, bet galimai nepopuliarius įstatymus, vienu metu įgyvendinant taupymo politiką ir randant būtinų lėšų šalies gynybai bei infrastruktūros sugriautoje Rytų Ukrainoje atstatymui.
Aišku, kad rasti tokių lėšų valstybėje, kurią V. Janukovyčius paliko ant finansinio kracho ribos ir kuri iki šiol yra palaikoma tik Vakarų finansinių institucijų injekcijų, yra nelengva. O premjerui A. Jaceniukui ir jo partijai Batkyvščinai būtų panašu į politinę savižudybę, artėjant rinkimams, atsakomybę už tokius įstatymus prisiimti vieniems.
Kokia gali būti išeitis iš politinės krizės?
Nepasitikėjimo nuotaikų ir taip netrūko tarp trijų koalicijos partnerių, o dabar tai išlindo į viešumą. Pirmieji iššovė partija UDAR ir ,,Svoboda“. A.Jaceniukas teigia, kad apie valdančiosios koalicijos suardymą sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Jis pats parlamente atliko svarbų politinį žingsnį, pareiškęs, kad arba Verhovna Rada priims sprendimą, leidžiantį surasti 9 mlrd. hrivnų kariniams veiksmams palaikyti Rytų Ukrainoje, išmokėti pašalpoms sužeistųjų bei žuvusiųjų šeimoms, arba jis atsistatydina. Tokiu būdu jis pateikė save ne, kaip politiką, bėgantį nuo atsakomybės, o, kaip žmogų, jaučiantį atsakomybę, kuriam kiti neduoda dirbti. Jis taip pat pareikalavo priimti įstatymą dėl dujų tranzitinio komplekso privatizavimo, kurio dalį būtų pasirengęs parduoti Vakarų partneriams ir tokiu būdu užsitikrinti papildomų lėšų į biudžetą, išlaikant kontrolinį paketą vyriausybės rankose. Tai kirstų ir per dujų oligarchų interesus, kurių atstovų nemaža parlamente. Taip pat ir tarp valdančiosios koalicijos partijų politikų, o gal net ir artimų aukščiausiajai valdžiai.
Sustiprindamas savo, kaip kovotojo su oligarchais, įvaizdį, jis pateikė tą pačią dieną ir mokesčių įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos ir oligarchai turėtų mokėti daugiau mokesčių valstybei.
Nors oponuojantys šiam siūlymui politikai, taip pat ir iš buvusių politinių partnerių, tvirtina, kad tuose pasiūlymuose kažkodėl apeinami tų oligarchų interesai, kurie yra artimi partijai Batkyvščina, jų balso žmonės Ukrainoje, nebegirdi.
Buvo galima spėti, kad gavęs tokį pasiūlymų paketą iš vyriausybės, parlamentas jam nepritars. Taip ir atsitiko. O A Jaceniukas gavo rimtą dingstį pasitraukti iš vyriausybės vadovo pareigų, kaip nugalėtojas. Nieko nelaukdamas, parlamento pirmininkas iš Batkyvščina partijos O. Turčynovas pasiūlė paskirti kitą žmogų iš vyriausybės laikinai eiti premjero pareigas. Juo tapo vicepremjeras, buvęs Vinicos meras O.Groismanas.
Bet politikų žaidimai turi ribas. Tai dabar suprato visi: ir prezidentas, ir buvusios valdančiosios koalicijos partijos. Pagal įstatymus, premjero pasitraukimui iš pareigų turi pritari parlamentas. Balsavimas buvo numatytas rugpjūčio 12 d. bet šalies rytuose vyksta karas ir laukti tiek negalima.
Atsakomybę už politinę krizę žmonės ima versti visiems šalį valdantiems politikams, o kai kurie į frontą išėję Maidano aktyvistai pareiškė, jog pasiryžę grįžti ir nutraukti šiuos politikų žaidimus.
Todėl jie rado kompromisą: šį ketvirtadienį, liepos 31 d. bus surengta neeilinė parlamento sesija, kurio metu Verhovna Rada bus kviečiama priimti visus vyriausybės siūlymus. Tai būtų kelias iš politinės krizės, kurioje netikėtai, labai nelaiku atsidūrė Ukraina.
