Parlamento vadovė sako esanti nustebusi, kodėl šiuo atveju padaryta išimtis. „Prancūzija turėjo pasverti - verslo sandoris ar geopolitinė situacija, nes tos sankcijos, kurias taiko Amerika ir ta pati Europos Sąjunga, taip pat liečia verslą. Kažkodėl Prancūzijai buvo padaryta išimtinė galimybė jį parduoti“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
Kalbėdama apie sankcijas Rusijai ji tuo pačiu sakė, jog svarbu ir neperžengti ribos, „nes pasauliui nereikia naujo karo“. „Tas sankcijų taikymas turi turėti tam tikras ribas. Man šiek tiek nepatinka, kad šalia sankcijų nevyksta jokie derybiniai procesai, jokie politiniai kalbėjimaisi. Ta izoliacija man atrodo šiek tiek grėsminga. Turi būti visom priemonėm dirbama ir man trūksta politinės diskusijos. Vis dėlto reikia kalbėtis ir su Rusija“, - kalbėjo L.Graužinienė.
Antradienį ES diplomatai Briuselyje paskelbė, kad ginklų embargas Rusijai bus taikomas tik būsimiems sandoriams. Toks sprendimas reiškia, kad Prancūzija gali tęsti dviejų Prancūzijos karo laivų „Mistral“ pardavimą Rusijai už daugiau nei milijardą eurų.
Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimundas Karoblis taip pat patvirtino, kad ES sutarė išplėsti pareigūnų ir įmonių „juodąjį sąrašą“, uždrausti investuoti į svarbius Krymo ekonominius sektorius, sustabdyti prekybą kelių Rusijos bankų akcijomis ir apriboti tam tikrų technologijų pardavimą. R.Karoblio teigimu, sankcijos bus taikomos ir Rusijos nacionaliniam komerciniam bankui.
ES ekonomines sankcijas Rusijai įvedė pirmą kartą. Valstybes nares imtis griežtesnių priemonių paskatino Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa Rytų Ukrainoje. Vakarai teigia, kad lėktuvą numušė prorusiški separatistai, ginkluotę gavę iš Rusijos.
Tarp kandidatų - ir teisininkai
Tarp kandidatų tapti energetiko viceministrais yra ir Darbo partijai nepriklausančių asmenų, sako Seimo pirmininkė „darbietė“ L.Graužinienė.
„Turime keletą kandidatūrų, bet tarp jų taip pat yra ir nepartinių žmonių. Ieškojome specialistų. Aišku, sudėtinga rasti, bet reikės rinktis tarp energetikos sritį išmanančio žmogaus ir teisininko“, - trečiadienį interviu „Žinių radijui“ teigė Seimo vadovė.
L.Graužinienė teigimu, „darbietės“ buvusios viceministrės Živilės Pinskuvienės pavardės nesą žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienė partijai svarstyti teikiamama kandidatų į žemės ūkio viceministrus sąraše.
„Kiek girdėjau, žemės ūkio ministrė lygtai neturi savo sąraše neturi tos pavardės“, - teigė L.Graužinienė.
Seimo pirmininkė taip pat teigė, kad kandidatų į viceministrus dar neaptarė su žemės ūkio ministre, bet tikisi iki trečiadienį 18 val. prasidėsiančio partijos prezidiumo posėdžio aptars, ką ji siūlo į viceministrus.
Sujungus „Sodrą“, VMI ir Muitinės departamentą - daug painiavos
Seimo pirmininkė L.Graužinienė priekaištauja, kad idėja apie „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento sujungimą nebuvo derinta su valdančiosios koalicijos partneriais.
Pasak jos, „Sodros“, VMI ir Muitinės departamento sujungimas naudos neduos, o įneš painiavos.
„Vertinu neigiamai todėl, kad ministras (ūkio ministras socialdemokratas Evaldas Gustas. - Red.) išėjo visiškai nediskutavęs su koalicijos partneriais. Neišdiskutuota, kiek suprantu ir Vyriausybėje. Tai darbo grupės pateikta nuomonė“, - trečiadienį interviu „Žinių radijui“ pareiškė L.Graužinienė.
Ji įsitikinusi, kad „Sodros“, VMI ir Muitinės departamento sujungimas per brangiai kainuos.
„Nematau, kad sujungus „Sodrą“, mokesčių inspekciją ir muitinę būtų labai kovojama su tuo, kad labai palengvėtų verslui sąlygos. ČIa bus daugiau painiavos, nes ir valstybei tai kainuos. Reikia viską labai išanalizuoti, kiek čia naudos ir kiek nebus naudos“, - pridūrė L.Graužinienė.
Pasak jos, nauju dariniu, sujungus „Sodrą“, VMI ir Muitinės departamentą, gali būti apsunkinamas mokesčių surinkimas ir gyventojams kils nepatogumų: „Tų institucijų sujungimas... turi būti pažiūrėta, kurių kontroliuojančių institucijų iš viso nereikia, kokios dubliuoja funkcijas. O tai, kad padaryti monstrą, kad paskui ims strigti viskas valstybėje - ir surinkimas, ir žmonėms bus nepatogu, tai nėra racionalu“
Seimo vadovė abejoja, kad tokiu sprendimu bus lengviau verslininkams ir siūlo tobulinti jiems painią pelno mokesčio atskaitymų apskaičiavimo tvarką.
„Ar verslininkui nueiti į vieną ar į dvi institucijas.. Ar čia jam palengvės našta? Verslui naštą reikia lengvinti kitose vietose. Pirmiausia peržiūrint Pelno mokesčio įstatyme atskaitymų apskaičiavimo tvarką. Tai begalinė painatis, daugybė komentarų išaiškinimų ir t.t. Reikia saldyti aukšto lygio specialistus, kad nepadaryti klaidų. Čia reikia galvoti, kaip paprasčiau padaryti“, - kalbėjo L.Graužinienė.
Ūkio ministras E.Gustas šią savaitę pranešė, kad Vyriausybė šių metų rudenį turėtų priimti sprendimus, kokios valstybinės priežiūros institucijos bus pertvarkytos. Įstaigos, kurių sujungimui nereikia keisti teisės aktų, bus sujungtos iki kitų metų liepos mėnesio, o pagrindinį konsolidavimo darbą žadama baigti iki 2016 metų pabaigos. Konsoliduojant įstaigas, norima panaikinti 11 biudžetinių priežiūros įstaigų ir taip sumažinti administracinę naštą verslui.
Anot E.Gusto, dalį iš 68-ių biudžetinių priežiūros įstaigų nuspręsta sujungti, o kitų funkcijas perduoti kitoms institucijoms.
Konsolidavimo procesą, pasak ministro, rengia 11 darbo grupių ir Konsolidavimo komisija.
