Beveik 200 tūkstančių litų. Kontrolieriai tokia suma įvertino žalą, kuri padaryta valstybei dėl neteisėtų atleidimų Generalinėje prokuratūroje.
Tik kažkodėl anksčiau visi – ypač Prezidentūra – prieš tai užmerkė akis. Dabar situacija staiga apvirto aukštyn kojomis.
O nuo generalinio prokuroro pareigų šiuo metu nušalintas D.Valys, seniai pralaimėjęs teismus, ilgą laiką drąsiai neigė, jog padarė ką nors bloga. Vis dėlto pagaliau mestasi ieškoti kaltininkų – prokuratūroje sudaryta speciali komisija jiems rasti.
Naują giesmę prokuratūros vadovybė užtraukė po to, kai Valstybės kontrolė, dar pavasarį įspėjusi ko nors imtis, neseniai konstatavo, kad nieko nepadaryta.
Bet ar atpirkimo ožys (o gal ožiai), kuris, ko gero, bus apkaltintas suklaidinęs vadovus, turės ir atlyginti šimtatūkstantinę žalą biudžetui?
Tai, kad politikai ar jų valdomi jiems pavaldžių institucijų vadovai be atodairos išmėto iš darbo jiems neįtinkančius žmones, o jiems ištikimus sodina į šiltus postus, – įprasta praktika Lietuvoje.
Tačiau neretai už tai solidžiai turi sumokėti mokesčių mokėtojai. Mat ne visi išmestieji pabruka uodegą, o kreipiasi į teismus ir po ilgų mūšių prisiteisia šimtatūkstantines kompensacijas už priverstines pravaikštas ir kitą padarytą žalą.
Po tokių skandalų vis pasigirsta politikų raginimai pagaliau ko nors imtis, kad ne valstybė, o patys konkretūs kaltininkai privalėtų sumokėti tas sumas iš savo kišenės. Tačiau šia linkme kol kas nieko nepadaryta.
Vieni – žemyn, kiti – aukštyn
Nepasimokęs iš kitų institucijų vadovų klaidų, ant to grėblio užlipo ir klusnus prezidentės Dalios Grybauskaitės statytinis D.Valys. Jis ėmė vykdyti prieštaringai pagarsėjusią prokuratūros reformą.
Vienus prokurorus, kurie jam netiko ar esą buvo nepatikimi, jis mėtė iš postų ir žemyn, o kitus – ištikimus – kėlė į viršų.
Tai, kad ši reforma – tik priemonė vadovybei apsisupti kuo lojalesnių žmonių ratu, visuomet tvirtino į profesinę sąjungą susivieniję prokuratūros maištininkai.
Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris dar maždaug prieš porą metų kreipėsi į Valstybės kontrolę dėl tokios kadrų politikos, o pats laimėjo teisme dėl perkėlimo į žemesnes pareigas ir prisiteisė kompensaciją.
Teismus laimėjo ir kai kurie kiti atleisti pareigūnai, o D.Valys pradėjo blaškytis.
Pateikti skaičiai – įspūdingi
Pirmieji signalai, nieko gera nežadantys D.Valiui ir jo aplinkai, iš Valstybės kontrolės ėmė sklisti pavasarį, o liepos pradžioje virto išvadų dėl prokuratūros veiklos finansinio audito projektu.
Apie generalinio prokuroro kadrų politiką čia kalbama negailestingai.
Auditoriai nustatė, kad pernai kvalifikaciniai rangai kelti netgi 850 kartų ir 647 prokurorams. Ankstesnių metų skaičiai – 8–10 kartų mažesni.
Negana to, tokius kadrinius sprendimus D.Valys priiminėjo neatsižvelgdamas į Atestatinės komisijos išvadas, o dėl tokių jo veiksmų reikėjo net 3,3 mln. litų papildomų išlaidų atlyginimams.
Tarp motyvų keliant kai kuriuos prokurorus karjeros laiptais – jų draugiškas ir geras būdas.
Kontrolierių dokumente minimi keturi atleistieji pareigūnai, kurie yra laimėję teismus. Tai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Ilona Žukaitė, Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas ryšiams su visuomene Gintautas Stalnionis, Generalinės prokuratūros vyriausiasis auditorius Romualdas Kirkutis ir Generalinės prokuratūros prokurorė Gintarė Vareikytė.
Visų minėtų pareigūnų kovos su prokuratūros vadovybe detalės ir atleidimo iš darbo datos skirtingos, o bendra suma, kurią jiems visiems už priverstines pravaikštas, kitas kompensacijas ir bylinėjimo išlaidas turi sumokėti prokuratūra, siekia 187 tūkstančius litų.
Bandė glaistyti konfliktus
Įsakymus, kurie buvo skundžiami minėtose bylose, pasirašė D.Valys.
Vėliau prokuratūros vadovas su vienais iš jų mėgino taikytis, kitus po pirmųjų bylų teismuose grąžino į pareigas ar viliojo aukštesnėmis. Dar kitiems bandyta sumokėti tik skatikus, pastarieji su tuo nesutiko ir prisiteisė dar didesnes sumas, nei galėjo gauti iš pradžių.
Šių metų balandžio mėnesį valstybės kontrolieriai prokuratūros vadovybę įspėjo imtis priemonių, kad tokie atvejai nebepasikartotų ir kad nebūtų priiminėjami įsakymai, kurie vėliau teismų pripažįstami neteisėtais.
Tačiau tada Generalinė prokuratūra atrėžė, jog „neturi jokių objektyvių faktinių duomenų“, kad jos tarnautojai, priiminėdami sprendimus ar siūlydami juos, „elgėsi kaltai“.
Komisijos ieškos kaltųjų
Dabartiniame Valstybės kontrolės išvadų projekte, be kita ko, pabrėžiama, kad prokuratūra nesiėmė jokių priemonių dėl galimos žalos atlyginimo.
Galutines išvadas kontrolieriai ketina skelbti rugpjūčio mėnesį, o Generalinės prokuratūros vadovybė pagaliau buvo priversta kaip nors reaguoti.
Laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas Dariaus Raulušaičio įsakymais sudarytos net kelios komisijos. Atsižvelgdamos į Valstybės kontrolės pateiktą medžiagą jos turėtų tirti, dėl kurių prokurorų ir tarnautojų kaltės buvo padaryti teismų nustatyti pažeidimai.
Tiesa, apie tai plačiau kalbėti D.Raulušaitis nesiteikė.
Tuo metu prokurorų profesinės sąjungos, kuriai vadovauja Stasys Kasiulis, atstovai neabejoja, kad tokiu būdu bus ieškoma, kas galėjo neva suklaidinti ir pakišti D.Valį.
Maištininkai įtaria, kad komisijų išvadas bus bandoma pateikti taip, tarsi prokuratūros vadovas nieko nežinojo apie galimus pažeidimus, o viskuo kalti sprendimų įsakymų projektus rengę pavaldiniai.
Beje, kilo abejonių ir dėl pačių komisijų teisėtumo – teigiama, kad seniai praėjo įstatymuose numatyti terminai, pagal kuriuos jos turėjo būti sudarytos.
Prokuratūra – ne gyvūnų apsaugos tarnyba
Stasys Kasiulis
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas
„Generalinėje prokuratūroje sklandė kalbos, kad kai kurie prokurorai, pavyzdžiui, užsiimantys personalo politika, patarė D.Valiui nedaryti kai kurių veiksmų, bet jis neatsižvelgė į perspėjimus.
Tačiau juk Generalinė prokuratūra ne kokia nors gyvūnų apsaugos tarnyba, o rimta teisinė institucija – jos vadovas privalo susirinkti komandą, kuria pats pasitiki ir už kurią yra visiškai atsakingas. Jis negali sakyti, kad pasirašo tai, ką jam duoda.
Todėl manau, kad bet kokio tarnybinio patikrinimo gijos turėtų vesti ne kur nors žemyn, o į pačią viršūnę.“
Aiškinsis situaciją, bet nebūtinai baus
* Generalinės prokuratūros atstovė spaudai E.Martinonienė tepatvirtino, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio priežastis esą paprasta – Valstybės kontrolės išvadų projekte pareikšta kritika, jog prokuratūra nieko nesiėmė, kad būtų išsiaiškinta, ar buvo padaryta kokių nors pažeidimų bei klaidų, atleidžiant žmones iš darbo.
* „Pats faktas, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas, dar nereiškia, kad jis baigsis kieno nors nubaudimu ar panašiais dalykais. Tiesiog norima išsiaiškinti situaciją, ir tiek“, – paaiškino E.Martinonienė.
* Paklausta, ar toks tarnybinis patikrinimas nėra pradėtas per vėlai, nes gali būti praėję įstatymuose nustatyti terminai tokiems veiksmams, Generalinės prokuratūros atstovė pareiškė, kad į šį klausimą taip pat atsakys tarnybinis patikrinimas.
Prokuroro karjerai – smūgis po smūgio
* Valstybės kontrolierių išvados – dar vienas smūgis iš Akmenės į sostinę pamėtėtam D.Valiui, kuris jau senokai užsitraukė D.Grybauskaitės nemalonę dėl nuolatinių skandalų prokuratūroje.
* D.Valiui labai pakenkė tai, kad jis pagal Prezidentūros norus nesugebėjo suvaldyti situacijos atliekant tyrimą dėl nutekintos Valstybės saugumo departamento slaptos pažymos apie neva Rusijos rezgamus kėslus prieš D.Grybauskaitę.
* Generalinio prokuroro pavaldiniai, įveikę nemažai kliūčių, vis dėlto nustatė, kad tą pažymą nutekino prezidentės patarėja D.Ulbinaitė. Byla jau perduota teismui, o įtariamoji Prezidentūroje nebedirba.
* Gegužę D.Valys buvo nušalintas nuo pareigų, kol bus svarstoma beveik trejų metų senumo jo sukeltos avarijos byla.
* Vyksta ikiteisminis tyrimas, per kurį bus iš naujo įvertintos eismo įvykio aplinkybės, kai D.Valio vairuojamas nuosavas automobilis kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einančią 58-erių moterį. Tyrimą atlieka Panevėžio apygardos prokuratūra.
* Nušalinti nuo pareigų prezidentės paprašė pats D.Valys, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros raštu, kad jo sukelta avarija turi būti traktuojama kaip galbūt nusikalstama veika, o ne kaip administracinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
* Mat paaiškėjo, kad nukentėjusiajai padaryta žala sveikatai gali būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei.
* 2011 metų rudenį per avariją partrenkta vilnietė ambulatoriškai gydėsi daugiau nei mėnesį, turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą.
* Baudžiamasis kodeksas numato, kad gydymo laikotarpis lemia, ar kaltininkui bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas fiksuojamas, kai nukentėjęs asmuo yra nedarbingas ilgiau nei 10 dienų. Tada ikiteisminis tyrimas yra privalomas.
* Dėl šios avarijos D.Valiui teismas skyrė 500 litų baudą. Tai minimali bauda, kokią numato įstatymas už tokio pobūdžio įvykį.
