Stilistė užsipuolė dainininkę dėl nepatikusios suknelės ir štai jau atsivėrė Pandoros skrynia komentatoriams siautėti ir aiškintis, kurių ginama pusė teisi. Į diskusiją, žiūrėk, įsivelia ir krašto apsaugos ministras viešame renginyje, pakomentuojantis garsiai barškančius įsiaudrinusių merginų pasisakymus.
Aktorius, pristatantis naują laidą, užsipuolė griežtai koncepciją sukritikavusį apžvalgininką ir pažėrė jam neskoningą ir apgailėtino stiliaus įžeidimų tiradą. Socialinių tinklų hienos supuolė džiūgauti, mat aštrialiežuvis apžvalgininkas jau ne vieną gerokai nučaižė kritikos rimbu ir privertė susimąstyti apie savo ir visuomenės ydas. Visi ploja katučių ir puola įspirti iš paskos.
Išsiskyrė prieš kelias dienas susikūrusi ir net nespėjusi deramai pasididinti krūtų mergaičių grupė ir štai jums pramogų tema kelioms dienoms. Į apkalbas veliasi ne tik menko protelio įvykio dalyvės, bet ir jų vaikinai, pusbroliai, kaimynai, draugės, klasiokės, kol galiausiai šurmuliuoja visa skandalų ištroškusi Lietuva.
Banga nuslūgsta tik laikinai, nes maitinimas skandalais visiškai nemokamas, o štai paskui jį sekanti reklama ir augantys pardavimai džiugina kurstančius tuščias aistras. Nestebina ir tai, kad po kelių savaičių mergaičių grupė atsikuria jau nauju pavadinimu, žadėdama apsinuoginti žymiai daugiau nei prieš kelias dienas apsinuoginusios konkurentės. Amžinasis skandalo ratas toliau sėkmingai sukasi, leisdamas provincialiam protui mėgautis tiek žvaigždučių, tiek komentatorių neigiamomis emocijomis.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė mėgdavo pasriūbauti dėl socialiniuose tinkluose, tariamai, prieš jų asmenis nukreiptų patyčių. Vis dėl to, negalima lygiai vertinti tų pajuokų, kurios taikomos į asmens kompetenciją, pasisakymus ar sprendimus ir patyčių, kurios kreipiamos į asmens išvaizdą, fizinius trūkumus ar socialinį statusą.
Deja, bet Lietuvoje rafinuota ironija ir sarkazmas dažnai nugalimi agresyvaus klyksmo. Jei patyčių bangos dar galima tikėtis iš patvorinio proto veikėjų, tai labiausiai stebina tai, kad tokiam tonui pasiduoda ir žmonės, kuriuos kai kurie nepasidrovėtų vadinti intelektualiais ir sąmojingais.
Slidi riba tarp kritikos ir neapykantos nusitrina ypač lengvai, kai logiškai grindžiamus argumentus pakeičia įmantrios retorinės figūros, kuriomis, tiesa, siunčiama į vieną ir tą pačią vietą. Tokios tendencijos verčia dar kartą permąstyti, ar pas mus labiau vertinama tiesa ir kritinė mintis, ar gebėjimas įmantriai apvyniojus ir užrišus raudoną kaspiną, pasiųsti į oponentą krūvą keiksmų.
Nenuostabu, kad tokioje klykiančioje viešojoje erdvėje sunkiai vietą atranda tie, kuriems intelektas ir moralumas neleidžia pulti įžeidinėti. Jiems tenka iškęsti griežto žodžio meistrų kaltinimus nuobodžiu rašymo ir kalbėjimo stiliumi, staiga didžiu trūkumu tampa ir per platus akademinis žodynas ir per gilūs kontekstai.
Tiesa, daug prie tų patyčių prisidėjo ir patys intelektualai (ar bent jau taip save vadinantys), kurių pagarba buvo švaistoma antivalstybiniuose judėjimuose, neaiškių tikslių pilietinėse akcijose ir visur, kur smarkiai papūsdavo idealizmo vėjas. Daugelis tų, kurie galėjo apsaugoti visuomenės pagarbą viešajai erdvei patys naudojosi ja tam, kad keltų politines intrigas.
Akivaizdu, kad dabar vietoj meduolio ir paglostymų akademinis elitas gauna lazda nuo tų, kurie žymiai geriau išmano naujojo žaidimo taisykles. Dėl visuomenės susipriešinimo verkiantys veikėjai tiesiog nemato tikrovės, nemato to, kad konfliktas ir skandalas tapo kasdienybės dalimi, kurio prijaukinta visuomenė net neketina atsisakyti.
Paradoksalu, bet konfliktai netgi tampa vienijančia aplinkybe. Abejingumas, šiuo požiūriu, žymiai labiau susilpnina visuomenės pamatus, paverčia ją amorfiška ir abejinga ne tik politikai, bet ir tikrovei.
Neišvengiama išvada, kad visuomenei tiesiog būtini skandalai, tačiau išlieka slegiantis klausimas, ar juose nepradings pagarba idėjoms ir bus išgirsti žodžiai tų, kurie su minties ramybe ir ironijos aštrumu gali priminti, kad mėtymasis mėšlu tik pramoga, kurios akivaizdoje tiesa ir pagarba tyli?
