Galima susižeisti
Beveik kasdien trejus metus palei Nerį bėgiojantis portalo lrytas.lt skaitytojas Dovydas P. teigė bėgiojimo vietą neseniai pakeitęs dėl prastos pakrančių šaligatvių būklės. Vaikinas aiškino, kad duobėtas ir nelygus paviršius ne tik nepatogus bėgioti, bet ir kenkia sąnariams.
„Po maždaug dešimto kilometro sąnariai pasidaro jautresni, kojos būna pavargusios. Tuomet kiekviena duobelė jaučiama daug smarkiau. Paskui skauda sąnarius“, – rodydamas į savo kelius pasakojo Dovydas. Vaikinas atkreipė dėmesį, kad ypač prastai atrodo Neries pakrantės atkarpa nuo Mindaugo iki Baltojo tiltų.
Dovydas vaizdžiai Neries krantinės šaligatvį vadino „išartu“: „Nemanau, kad labai daug kainuoja sutvarkyti taką ar bent jau užlieti duobes. Geriausia būtų, jeigu šalia šaligatvio įrengtų žvyro ar smėlio juostą specialiai bėgikams.“
Kitas skaitytojas Artūras P. laiške skundėsi, kad jo žmona bėgiodama krantine užkliuvo už styrančios armatūros, pargriuvo, susimušė koją, smarkiai nusibrozdino rankos pirštą.
Siūlo apgyvendinti
Fotomenininkas Saulius Paukštys, Nerimi kartais praplaukiantis garlaivį primenančiu koncertiniu laiveliu, prieš porą metų iškėlė dar vieną neįprastą idėją. Tada fotografas siūlė Neries krantines paversti Amsterdamo kanalus primenančiomis gyvenvietėmis. Pagal koncepto tipo planą žmonės galėtų gyventi vandenyje plaukiojančių namų-plaustų kolonijoje.
„Kadangi žiemą ir pavasarį upės gyvenimą paralyžiuoja ledonešis, siūlome rekonstruoti krantinę taip, kad namus-plaustus būtų galima žiemą perkelti ant suformuotos terasos, kurios nesiektų ledas. Plaustai, prisijungę prie komunikacijų, galėtų funkcionuoti ir žiemą“, – apie kūrybinėse dirbtuvėse siūlytą idėją pasakojo menininkas.
Pagal planą likusi krantinės dalis taptų pasivaikščiojimo, poilsio erdve. Ten būtų nedidelės terasos, kavinės, interneto prieigos, romantiškos salelės pasimatymams, modernus želdinių sodas, dviratininkų takai, taip pat vaikų žaidimų erdvės ir, žinoma, prieplaukos laivams. Viena iš žmonėms siūlomų atrakcijų būtų net terasinis atviras baseinas.
Susirūpino ir politikai
Su vaikais Neries pakrante dažnai vaikštantis liberalas Remigijus Šimašius savo tinklaraštyje prastai šaligatvių būklei skyrė ištisą įrašą. Pasak politiko, Neries krantinės gražiai atrodo nebent iš skrendančio oro baliono arba dangoraižio. Nusileidus ant žemės situacija tragiška.
„Pagrindinė problema yra ta, kad tos krantinės visiškai nugyventos. Neries vaizdais žmonės džiaugtis negali – reikia žiūrėti žemyn, kad neišsisuktum kojos ar neužkliūtum už armatūros gabalo, – portalui teigė politikas. – Nuo Žirmūnų iki centro dviračiu atvažiuoti palei upę yra ir maloniau, ir sveikiau – nereikia kvėpuoti mašinų dūmais. Tačiau tokį maršrutą pravažiavus, kiekvieną sykį tenka pagalvoti: „Mano ratlankis susilankstė ar dar ne?“
Anot jo, svarbiausia būtų palei Nerį įrengti apšvietimą, pristatyti suolelių ir šiukšlių dėžių. „Vienoje vietoje turėtų būti naudojamos prieplaukos, kitose vietose – žaliosios zonos. Upė turėtų būti tarsi karoliai, su atskirais traukos taškais“, – krantinių viziją pasakojo liberalas.
Planai yra, datų - ne
Savivaldybės Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus želdynų poskyrio vyriausioji specialistė Giedrė Čeponytė patikino: Neries krantinių atgaivinimo planavimas vyksta. Net 24 kilometrų trasos nuo Valakampių iki Vingio parko techniniai projektai bus baigti jau šių metų pabaigoje. Vis dėlto į klausimą, kada vilniečiai galės ramiai bėgioti atnaujintu taku, specialistė atsakyti negalėjo.
Vienas iš techninių projektų apima 1,3 kilometro atkarpą nuo Mikalojaus Daukšos mokyklos iki Šilo tilto Antakalnyje, kairiajame Neries krante. 12 hektarų teritorija būtų paversta parku su vaikų žaidimų aikštelėmis, poilsio zonomis. Planuojama projekto sąmata – 12 milijonų litų.
Kita tvarkyti planuojama atkarpa tęsiasi nuo Šilo iki Baltojo tiltų, taip pat kairiuoju krantu. Ten planuojama įrengti apšvietimą, pėsčiųjų ir dviratininkų takus. Trečia atkarpa vingiuoja nuo Baltojo tilto iki Vingio parko pėsčiųjų tilto dešiniajame Neries krante. Kartu su eismo takais irgi planuojama įrengti poilsio zonas.
Vieta tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų dešinėje Neries pusėje savivaldybės bus svarstoma viešai ieškant idėjų. Visi tai vietai skirti pasiūlymai, tarp jų ir S.Paukščio, kol kas tėra teoriniai.
G.Čeponytė pritarė minčiai, jog specialiai bėgikams skirta trasos danga reikalinga: „Pakloti bėgikams reikalingą dangą gal ir būtų galima. Tarkime, nedidelio pločio juostą šalia pėsčiųjų tako“, – svarstė ji.
Prašo palaukti
G.Čeponytė vėliau patikslino savivaldybės suteiktą informaciją. „Projektiniai siūlymai, kas ir kaip galėtų būti arčiausiai upės – betoninių krantinių zonoje, dar projektuojami.
Žinau, kad pritaikymo bėgikams, dviračiams atkarpose po tiltais klausimas sprendžiamas, taip pat nagrinėjama terasavimo galimybė. Kol kas negalėčiau viso projekto komentuoti, nes reikėtų palaukti bendro sprendimo", – teigė specialistė.
Savivaldybės plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė buvo nekalbi: „Tikrai nieko dar nebuvo nuspręsta. Mes tik pradėjome projektuoti. Kai turėsime ką nors suplanuotą, paskelbsime apie tai garsiai, tarsimės su visuomene ir visomis suinteresuotomis pusėmis.
Statinys sudėtingas. Duokite mums bent tris mėnesius, kad galėtume padirbti prie to projekto."
