Sveikatos apsaugos ministerija valstybės biudžetui padarė 3 mln. litų žalą. Tai nustatyta kontrolieriams atlikus praėjusių metų finansinį auditą, rašo „Lietuvos rytas".
Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, tokio dydžio žala atsirado dėl neatsakingo ministerijos požiūrio į valstybės lėšų ir turto valdymą.
Ministerijai vadovavęs į eurokomisaro postą pretenduojantis V.Andriukaitis sutinka su kontrolierių išvadomis, tačiau tikina, kad minėta žala padaryta dėl jo pirmtakų padarytų klaidų ir jas esą mėginta ištaisyti.
Tiesa, socialdemokrato vadovaujamai ministerijai tas klaidas taisyti sekėsi gana prastai.
Perėjo teismų maratoną
Didžiausia žala valstybei buvo padaryta vienašališkai nutraukus sutartį su elektroninę sveikatos priežiūros sistemą diegti turinčia įmone.
Dėl ministerijos kaltės bendrovei „Etnomedija“ teko pakloti per 3 mln. litų – tokią sumą teismas priteisė sumokėti už atliktus ir neatliktus darbus, kurių, beje, pritaikyti jau nėra ir nebus galimybių, – milijoninis projektas žlugo vos pradėtas.
V.Andriukaitis tvirtino, kad stengtasi išvengti šių nuostolių, tačiau pastangos nebuvo sėkmingos. Pasak politiko, ministerija privalėjo vykdyti teismų sprendimus, o jie nebuvo palankūs.
Nuostolingas projektas esą buvo pradėtas, kai po 2004 metų Seimo rinkimų Sveikatos apsaugos ministerijai dar vadovavo Darbo partijos atstovas Žilvinas Padaiga, po to vairą perėmė jo bendražygis Rimantas Turčinskas.
Vėliau, išaiškėjus įvairių viešojo pirkimo pažeidimų ir bendrovei neatlikus tam tikrų sutartų darbų, ministerija nustojo finansuoti šį projektą. Tokius valstybės institucijos veiksmus verslininkai apskundė teismui.
Nors žemesnės instancijos teismas bendrovės ieškinį patenkino, vis dėlto vėliau ministerijos skundą nagrinėjęs aukštesnės instancijos teismas jau nebuvo palankus verslininkams.
Tačiau taškus šioje byloje sudėliojęs Aukščiausiasis teismas (AT) paliko galioti pirmojo teismo sprendimą.
Glumino prokurorų pasyvumas
Vis dėlto AT įžvelgė abiejų pusių kaltę, todėl ministerija dėl savo įsipareigojimų nevykdžiusios bendrovės veiksmų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Bet tyrimas nebuvo pradėtas.
Šis prokurorų procesinis veiksmas taip pat buvo apskųstas teismui. Jis ministerijos skundo dar nėra išnagrinėjęs.
„Man tas sandoris kelia daug abejonių – įtariu, jog galėjo būti kokių nors neskaidrių susitarimų, vilkinimo, tad prokurorų nenoras imtis tyrimo mane suglumino“, – kalbėjo V.Andriukaitis.
Sveikatos apsaugos strategai kreipėsi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, mat atlikus tarnybinį patikrinimą, įtarimų šešėlis krito ant kai kurių ministerijos pareigūnų.
„Prašėme, kad tarnyba įvertintų sandorio skaidrumą – ar nebuvo korupcijos ir panašių dalykų. Bet ši tarnyba mūsų skundą irgi atmetė. Todėl buvome priversti vykdyti teismo nutartį ir išmokėti tuos milijonus“, – aiškino buvęs ministras.
Rado ir daugiau pažeidimų
V.Andriukaičio aiškinimu, kiti Valstybės kontrolės nustatyti pažeidimai irgi buvo paveldėti – jų ištaisyti esą nebuvę kaip.
Tiesa, kai kuriuos kontrolierių nustatytus trūkumus taisyti žada jau naujoji ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pernai ministerijai teko pakloti daugiau kaip 300 tūkst. litų ir už kai kurių neteisėtai atleistų ir vėliau į darbą teismo sugrąžintų jai pavaldžių institucijų darbuotojų priverstines pravaikštas.
Negana to, ministerijai neįregistravus patikėjimo teisės į valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus – poilsiavietes Neringoje ir Latežerio kaime – valstybė negavo 173,6 tūkst. litų pajamų už turto nuomą.
