Nors medikai per karščius pataria maitintis nekaloringais produktais, kauniečiams tai nė motais, rašo "Laikinoji sostinė".
Įvairaus amžiaus ir kūno sudėjimo gyventojai kerta didžkukulius ir kitus organizmą apsunkinančius tradicinius lietuviškus patiekalus.
Didžkukuliai dėl milžiniško dydžio yra net išgarsinę Kauną, ir jų paskanauti atvyksta kitų miestų gyventojai bei užsieniečiai.
Tautinį kulinarijos paveldą puoselėjantys restoranų ir paprastų valgyklų bei užeigų atstovai nė nebando ieškoti naujovių, nes užkirsti bulvinių patiekalų norinčių nestinga.
Patys sunkaus maisto valgytojai atkerta, kad lietuviški skandžiai nuo cepelinų nestreikuoja net per didžiausius karščius.
Skonis svarbiau nei sveikata
Pietų metas. Vienoje Laisvės alėjos valgykloje tvyrant karščiams virėjos neturi laiko ilsėtis. Klientai vienas po kito perka po vieną ar kelias porcijas didžkukulių.
Kiti taip pat renkasi tradicinį lietuvišką derinį – šaltibarščius ir bulvinius patiekalus. Viena moteris pasiruošusi sukirsti vieną didžkukulį su spirgų padažu ir vieną balandėlį su riebiu grietinės užpilu.
„Kas čia tokio? Nors ir karšta, mūsų skrandžiai be lietuviškų patiekalų negali“, – paklausta, ar nebijo, kad nuo sunkaus maisto sušlubuos sveikata, atšovė nuolatinė valgyklos lankytoja Adelė Kučinskienė.
Karštis įpročių nekeičia
Kituose restoranuose, kuriuose siūlomi tradiciniai lietuviški patiekalai, norinčių jais pasisotinti taip pat nestinga.
Viename tokių pietų metu lankytojai keitė vieni kitus, o padavėjai vis nešė didžkukulius.
„Mūsų biuras yra greta šio restorano. Šiandien dienos pietums čia siūlomi cepelinai. Todėl visi kolegos, keisdami vienas kitą, eina pietauti ir valgo būtent šį patiekalą. Didžkukulių namuose neverdame, todėl net ir per karščius jų paskanauti restorane šaunu“, – sakė tarnautojos Vilija Vitkauskienė ir Diana Bartaškienė.
Kitame restorane pietavusi ateitininkų organizacijos sekretorė Martyna Leonavičiūtė taip pat mėgavosi bulvių patiekalu.
„Nors maistas sunkus, po pietų šiek tiek pasivaikščiosiu, ir viskas bus gerai. Manau, kad dietologai perdeda sakydami, jog esant karštam orui reikia valgyti ne įprastus lietuviškus patiekalus. Esame prie jų pripratę nuo mažumės, todėl toks valgis negali kenkti“, – įsitikinusi kaunietė.
Cepelinus garsina ir gidai
Po Kauną besidairančios turistų grupės taip pat dažniausiai pietauja tradicinę lietuvišką virtuvę siūlančiose užeigose. Įdomiausia stebėti, kaip italai ar prancūzai užsisako specialų lietuviškų patiekalų rinkinį.
Jį sudaro didžkukuliai, vėdarai, bulviniai blynai, kepta kiaulės koja ir kelių rūšių riebūs padažai.
„Mūsų gidas pasakojo, kad būtent Kaune labai puoselėjamas lietuviškas kulinarijos paveldas. Žodį „cepelinas“ jau išmokau. Keista ta jūsų virtuvė. Bet paragauti įdomu. Tiesa, jaučiuosi apsunkęs. Bet keliaudamas po įvairias šalis ragauju joms būdingus patiekalus. Iki šiol nieko blogo nebuvo nutikę. Tikiuosi, kad ir dabar sveikata nesutriks“, – sakė svečias iš Italijos Luciano Crolla.
Lankosi grįžę emigrantai
Milžiniškais didžkukuliais garsėja ir Kauno rajone, Karmėlavoje, esantys restoranai.
Jų darbuotojai teigė, kad vasarą bulvinių skanėstų tenka virti net daugiau nei žiemą.
„Vasarą į Kauną grįžta daug emigravusių gyventojų. Jie, tik parskridę į Lietuvą ir nusileidę oro uoste, pakeliui į Kauną užsuka į mūsų užeigą.
Sako, kad yra pasiilgę didžkukulių“, – sakė vienos kavinės darbuotoja Violeta Darguževičiūtė.
Kito restorano padavėja Donata Usavičienė teigė, kad garsių Karmėlavos didžkukulių ir vasarą, net kepinant karščiams, atvyksta suvalgyti ne tik kauniečiai, bet ir svečiai iš kitų miestų bei šalių.
Smalsumą patenkino vilniečiai
Viename Karmėlavos restorane pietavo jauna pora. Vaikinas mėgavosi graikinėmis salotomis, o mergina, suvalgiusi sriubos lėkštę, kirto ir didžiulį didžkukulį.
„Esame vilniečiai. Tačiau žinome, kad Kaunas garsėja kaip cepelinų sostinė.
Apie Karmėlavos didžkukulius pasakojo draugai. Todėl atostogų metu nutarėme jų paragauti“, – sakė lieknutė, tačiau apetitu nesiskundžianti reklamos agentūros darbuotoja Lima Balkanauskaitė.
Jos draugas verslininkas Andrius Repčinskas prisipažino, kad laikosi dietos, todėl jam pietums užteko salotų. Tačiau su malonumu stebėjo, kaip jo mergina mėgaujasi didžkukuliais.
Domisi kulinariniu paveldu
Kitame restorane pietavo svečiai iš Baltarusijos mokytoja Jekaterina ir inžinierius konstruktorius Antonas Voroničius. Sutuoktiniai pasakojo, kad atostogaudami automobiliu aplankė Vilnių, Trakus, Kauną. Toliau ketina skristi į Italiją.
Kaimynai pasirodė žiną Lietuvos istoriją ir besidomį kulinariniu paveldu.
„Vilniuje lankėmės restorane, kur pristatoma Lietuvos dvaro virtuvė. Ten patiekiami žvėrienos kepsniai. Trakuose valgėme tradicinių kibinų.
Kai Kaune paklausėme, ką tradicinio jūsų kraštui galime paragauti, visi vieningai tvirtino, kad reikia vykti į Karmėlavą valgyti didžkukulių“, – pasakojo A.Voroničius.
Jekaterina, įveikusi didžkukulį sakė, kad Baltarusijoje taip pat gaminami patiekalai iš bulvių.
„Dažniausiai kepame bulvių ir mėsos pyragą. Tokio patiekalo kaip didžkukuliai pas mus negamina.
Patiekalas patiko, bet sužinojusi, kaip jis gaminamas, to daryti nesiryšiu. Per daug darbo. Be to, juos geriau valgyti žiemą, kai reikia daugiau kalorijų“, – įsitikinusi moteris.
Grikių blynai netinka
Lietuviškąjį kulinarinį paveldą saugančių ir propaguojančių restoranų atstovai teigė, kad bulvių patiekalų tiesiog nėra kuo pakeisti.
„Taip susiklostė, kad kaimiškosios mūsų virtuvės pagrindas yra bulvės. Nuo seno turėjome tik kelias daržoves – morkas, kopūstus, burokėlius, ropes. Kadangi žmonės daug dirbo, judėjo, todėl ir valgė dažniau ne jas, bet sočius patiekalus iš bulvių“, – sakė vieno restorano vadovė Neringa Kanarskaitė.
Kaunietė teigė, kad dar vienas tradicinis patiekalas, kurį bando siūlyti lankytojams vyraujant karščiams, yra grikių blynai.
„Tačiau ir jie kepami aliejuje, naudojamas kiaušinis, patiekalas gardinamas grietine.
Todėl vargu ar šie blynai mažiau kaloringi nei didžkukuliai.
Kauniečiai savo mitybos įpročių nekeičia ir renkasi būtent patiekalus iš bulvių“, – sakė N.Kanarskaitė.
Kito, taip pat lietuviškus tradiciniu patiekalus siūlančio Kauno restorano atstovė Eglė Mažeikienė sakė, kad per karščius, kai lankytojai pageidauja būtent lietuviškų valgių, gali pasiūlyti atsigaivinti nebent šaltibarščiais arba šalta sriuba su ridikėliais.
„Daugiau tradicinių lietuviškų patiekalų, kuriuos labiau tiktų valgyti vasarą, tiesiog nėra“, – sakė E.Mažeikienė.
Nepanoro išbraukti iš meniu didžkukulių
Birutė Imbrasienė
Kulinarijos paveldo fondo vadovė
„Cepelinus tikrai daugiausia yra pamėgę ir gamina kauniečiai. Taip susiklostė todėl, kad kiti regionai turi savus tradicinius patiekalus. Kaunas – Lietuvos vidurys. Čia gyvena iš įvairių regionų atsikraustę žmonės. Todėl žemaičiai ar aukštaičiai savo patiekalų čia negaus. Kauniečiai priprato prie priimtiniausio ir populiariausio lietuviško patiekalo ir, nors gyventojai keičiasi, valgymo įpročiai bei tradicijos gajos.
Tai pastebi ir verslininkai. Kadangi būtent kauniečiai noriai valgo cepelinus, todėl verslininkai juos ir gamina. Vadinasi, tradiciją, kad Kaunas yra cepelinų sostinė, patys kauniečiai ir suformavo.
Kulinarinio paveldo fondo atstovai rūpinasi, kad ne tik būtų išsaugoti lietuviški patiekalai, bet ir jų pateikimo, sezoniškumo tradicijos. Restoranų atstovams siūlėme, kad vasarą iki šv. Onos didžkukulių lankytojams nesiūlytų, nes taip buvo tradiciškai susiklostę senovėje.
Tačiau pakeisti įpročių nepavyko. Verslininkai sakė, kad liks nesuprasti, jei žmonės negalės vasarą valgyti didžkukulių, nes klientai jų dažnai reikalauja.
Norint, kad šis maistas mažiau apkrautų organizmą, galima virti tradicinius didžkukulius su varške. Į ją dėti peletrūno ar kitų prieskoninių žolelių. Jos skatina virškinimo procesus.“
Valgyti reikia mažiau, bet dažniau
Giedrė Mačiulytė
Kauno visuomenės sveikatos biuro mitybos specialistė
„Didžkukuliai ir kiti patiekalai iš bulvių labai apsunkina organizmo veiklą. Juose gausu krakmolo, baltymų, riebalų, kitų žmogui mažai vertingų medžiagų.
Todėl organizmas, turintis pasisavinti šias medžiagas, priverstas išnaudoti daug energijos. Suvalgę tokių sunkių patiekalų jaučiamės jos ne įgavę, o išsekę, pavargę.
Dar blogiau, jei didžkukuliai užgeriami gira ar kitais gazuotais gėrimais. Tai dar labiau apsunkina organizmo veiklą. Skrandyje vyksta rūgimo procesas. Todėl gali sutrikti virškinimas arba jis užtrunka iki 8 valandų, kai paprastai pasisavinti maiste esančias medžiagas ir suvirškinti maistą prireikia 3 – 4 valandų.
Valgant karštus patiekalus gazuotų gėrimų stiklinę reikia išgerti likus bent 30 minučių iki pietų. Tačiau geriau gerti vandenį ar gaivą.
Jei žmogus yra labai pripratęs prie bulvinių patiekalų, turi bent jau mažinti jų porcijas.
Norintys vasarą jaustis gerai turėtų valgyti 5 – 6 kartus per dieną. Maistas turi būti suskirstytas į nedideles porcijas.
Didžiausia dienos maisto norma turėtų būti pusryčiai. Organizmui reikia angliavandenių ir baltymų, todėl galima valgyti virtus ar keptus kiaušinius su daržovėmis.
Pietums ar vakarienei du kartus per savaitę reikėtų valgyti orkaitėje ar lauže į foliją susuktos ir iškeptos žuvies. Mėsos, pieno produktų reikėtų vartoti mažiau nei žiemą.
Desertams ar užkandžiui geriausia rinktis jogurtus su uogomis, šaltas vaisių sriubas.
Per karščius valgomas maistas ypač svarbus vaikams, įvairiomis lėtinėmis, onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.“
Kada švęsime cepelinų dieną?
Socialiniuose tinkluose šiemet pasirodė Detroite gyvenančio JAV lietuvio Juozo Vaičiūno idėja švęsti tarptautinę cepelinų dieną.
Vyras savo paskyroje rašė, kad mintis ją švęsti kilo stebint amerikietiškojo futbolo rungtynes.
„Į jas prisirenka daug žmonių, o kamuolys panašus į cepeliną. Kodėl gi viso pasaulio lietuviai negalėtų turėti įdomios tautinės šventės?“ – svarstė J.Vaičiūnas.
Jis pasakojo, kad cepelinus su šeima ir draugais verda ir valgo kiekvieną sekmadienį, grįžę iš mišių bažnyčioje.
Prie vyro iniciatyvos jau prisijungė 700 įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių. Jie fotografavo save su didžkukuliais ir dėjo nuotraukas į socialinį tinklą.
Tiesa, J.Vaičiūnas siūlo, kad tarptautinė cepelnų diena būtų švenčiama ne vasarą, o vasario 2 dieną.
Prie šios iniciatyvos prisijungė ir ją palaiko bei garsina ir vienas Kauno restoranų.
