Tik per vieną savaitę Pašvitinio seniūnijos Mikniūnų kaimo tvenkinyje gyvenimą ryžosi užbaigti dvi moterys – viena jų nusiskandino, o kita paskutinę minutę sustojo.
Birželio 12-osios rytą čia tarp žydinčių lelijų buvo rastas 80 metų Irenos Adomaitienės kūnas.
Moteris atsisveikinimo laiške paaiškino negalinti ištverti, kaip ją žemina, skriaudžia ir užgaulioja sutuoktinis.
Išsiblaivęs vyras pajuto kaltę, kad pastūmėjo žmoną į savižudybę, persipjovė gerklę ir atsidūrė reanimacijoje. Jis buvo ilgai gydomas Šiaulių ligoninėje.
Praėjus trims dienoms po tragedijos vos neįvyko dar viena. Skandintis tame pačiame tvenkinyje nusprendė dar viena kaimo gyventoja Gailutė S.
Moteris neatlaikė geriančio sutuoktinio teroro ir sunkaus darbo šeimos ūkyje. Ji išgėrė antidepresantų ir patraukė į gyvenvietės parką, kuris supa tvenkinį.
Vaistų prisigėrusią prislėgtą moterį paskutinę minutę nuo savižudybės sulaikė mintis apie dukterį, besilaukiančią kūdikio.
„Paskutinę akimirką pagalvojau, kad sugadinsiu dukteriai gyvenimą. Vyresnioji duktė turėjo gimdyti liepos viduryje. Tik tai privertė mane atsipeikėti.
Mano sprendimas rinktis mirtį kaip išeitį iš nuolatinės namų katorgos nebuvo impulsyvus. Jau daug metų sunkiai dirbu ir kenčiu užgauliojimus“, – teigė pašnekovė.
Mikniūnų kaimo gyventoja neturi vilties, kad kas nors pasikeis. Netgi krizių centre, kur jautė rūpestį, kaimo gyventoja tegalėjo pailsėti vos dvi dienas, nes reikėjo grįžti šerti gyvulių. O jos vyras tuo metu gėrė.
Sutuoktinį kankina pavydas
59 metų Gailutė – diplomuota agronomė. Pora metų vyresnis jos vyras – zootechnikas, buvęs fermos vedėjas.
Kai iširo kolūkiai, šeima ėmė ūkininkauti. Ūkyje – 12 galvijų, iš jų keturios melžiamos karvės.
Šeima augina ir septynias kiaules. Kaimynai patvirtino, kad didžiąją darbo dalį atlieka žmona, o vyras užgeria ir liaujasi rūpintis ūkiu.
Pora kartu gyvena 39 metus. Dvi dukterys įsikūrusios atskirai nuo tėvų, o motina nenori joms apsunkinti gyvenimo ir skųstis, kad jų tėvas ją skriaudžia.
Tačiau moteris vis labiau jaučiasi pavargusi – tik ne nuo sunkaus darbo, o nuo nuolatinio psichologinio teroro namuose.
Gailutė namuose jaučiasi kaip beteisė samdinė, o jos valią paralyžiuoja agresyvus vyro elgesys, įžeidinėjimai ir visiškai nepagrįsti išpuoliai.
„Vyras buvo įpratęs būti viršininku. O kai jam nusibosta rūpintis ūkiu, spjauna į viską ir girtuokliauja. Apspangęs jis ima mane įžeidinėti ir prikaišioja nebūtas draugystes su kaimo vyrais.
Man reikėtų spjauti į absurdiškus priekaištus, bet neišlaikau ir imu įrodinėti, kad jis sako netiesą.
Užmirštu, kad kalbu su ligoniu, kurį kankina jo paties vaizduotė ir pavydas. Bet tai vis tiek labai skaudina, nes yra netiesa“, – nuoskaudas liejo pašnekovė.
Atgaiva – repeticijos
Gailutės gyvenime niekada nebuvo jokių pramogų ir laiko, skirto tik sau.
„Labai džiaugiausi, kai kaime prieš porą metų susikūrė moterų ansamblis. Dainuodama per repeticijas pamirštu visas bėdas.
Bet mano vyrui atrodo, kad ten einu ieškoti kavalierių“, – guodėsi moteris.
Mikniūnų gyventoja supranta, kad alkoholis iškreipia vaizduotę ir sukelia neadekvačių reakcijų. Tačiau ji nesitikėjo, kad vyras įtars ją ryšiais su ansamblio vadovu, kuriam – net 74 metai.
Sutuoktinis uždraudė žmonai lankyti ansamblio repeticijas. Ji pakluso bijodama barnių ir išpuolių namuose.
Bet kitoms dainininkėms sunkiai sekėsi išmokti naują dainą. Jos atskubėjo prašyti, kad įtarusis sutuoktinis išleistų į repeticiją puikiai dainuojančią Gailutę.
„Prie pašalinių žmonių jis nedrįso kaltinti manęs išgalvotomis nesąmonėmis ir leido. O kai grįžau iš ansamblio pasirodymo Pašvitinyje, girtas pasitiko bjauriausiais žodžiais.
Skaudžiausias dalykas yra nepelnyti užgauliojimai – sunku patikėti, kad žmogus jaučiasi teisus terorizuodamas kitą be priežasties – vien todėl, kad jam taip atrodo“, – atsiduso moteris.
Gailutė daugiau nebegali gyventi persekiojama nuolatinės baimės ir įžeidinėjimų. Ji jaučiasi neapsakomai pavargusi nuo tokio gyvenimo, tačiau nesiryžta parduoti gyvulių ir išsikelti gyventi atskirai nuo vyro.
Moters paklausiau, ar ji buvo patyrusi nepagrįstų užgauliojimų anksčiau, kol nelankė ansamblio repeticijų.
„Nėra gyvenvietėje vyro, apie kurį mano sutuoktinis nebūtų sakęs, kad aš su juo miegojau. Vos pasigeria, pasipila priekaištai ir šlykštūs kaltinimai.
Blogiausia, kad jis išdergia mane ir nueina drybsoti ant lovos, o aš kelias dienas viena velku ūkio naštą“, – guodėsi nuskriaustoji.
Vyras nesustabdė žmonos
Kaip baigėsi ta diena, kai vyras užsipuolė Gailutę už tai, kad ji išvažiavo koncertuoti į Pašvitinį?
Gailutei šventė buvo sugadinta. Žmonai buvo labai skaudu, kad sutuoktinis neleidžia net menkų pramogų, nors visą ūkį ji tempia ant savo pečių.
„Tada supratau, kad namuose nepatiriu užuojautos, nesulaukiu pagalbos.
Pagailo pačiai savęs. Jaučiausi silpna ir niekam nereikalinga. Vieną po kitos išgėriau keliolika antidepresantų tablečių. Gal net 20 iš karto“, – širdį atvėrė Mikniūnų gyventoja.
Sutuoktinis matė, kaip žmona geria vaistus, bet jos nestabdė.
„Jam buvo tas pat, kas su manimi gali nutikti. Pamaniau, eisiu prie tvenkinio ir tą nuolatinę kankynę užbaigsiu. Net tabletės nelabai veikė.
Prie kranto pasėdėjau, tačiau paskui pagailo dukterų, ypač vienos, kuri laukėsi savo pirmagimio“, – tyliai pasakojo moteris.
Nuo vaistų apdujusi Gailutė sugrįžo namo nuo tvenkinio ir parašė atsisveikinimo laišką.
Moteris manė, kad vaistai gali suveikti vėliau, todėl, prieš nugrimzdama į sunkų miegą, paskambino Rozalime gyvenančiai dukteriai.
Ji puolė gelbėti motinos. Netekusi sąmonės Gailutė greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę.
Jos vyras gėrė toliau.
Kaimynė baisisi darbų našta
Kai Gailutė po bandymo nusižudyti pateko į ligoninę, jos kaimynė Genovaitė Baškienė ėmė gelbėti neprižiūrimus galvijus.
„Tai labai sunkus darbas: kiek kibirų vandens per dieną reikia atnešti, jeigu viena karvė per dieną išgeria kelis kibirus!
Tiesiog baisu žiūrėti, kokį krūvį tempia kaimo moterys, o jų vyrai kaip niekur nieko leidžia sau jas žeminti“, – piktinosi artimiausia Gailutės kaimynė G.Baškienė.
Aktyvi moteris viešai prabilo, kad seniūnijų vadovams derėtų aktyviau reaguoti į tragiškus įvykius bendruomenėse ir teikti pagalbą.
„Jeigu kas nors nutinka, nieko neprisišauksi. Kaimo moteris šiais laikais palikta be jokios paramos. Nei jai socialinė darbuotoja padės, nei psichologo pagalbos sulauks.
Praeityje geriantį vyrą aptramdydavo brigadininkas ar kolūkio pirmininkas, o kam dabar moteris galėtų pasiskųsti?“ – kalbėjo G.Baškienė.
Moteris įsitikinusi, kad kaimynės Gailutės būdas yra pernelyg švelnus ir nuolaidus, ji nemoka kovoti už save.
G.Baškienės vyras taip pat gerdavo, tačiau ji neleisdavo jam pasijusti pranašesniam.
„Gailutės problema yra ta, kad ji vis dar laiko savo vyrą protingesniu. Jis jai tebeatrodo autoritetas, kai išsiblaivo. Manau, neprotinga žlugdyti savo gyvenimą ir gyventi pagal alkoholiko reikalavimus, kuriuos diktuoja pragertas protas“, – be užuolankų rėžė Mikniūnų gyventoja.
Kai Gailutė ėjo kalbėtis su žurnalistais, įtūžęs jos vyras reikalavo pasakyti, kas ir kodėl nori su ja pasikalbėti.
Tyrimas nebuvo pradėtas
Į žinią, kad vos neįvyko dar viena tragedija, policija reagavo pasyviai.
Namuose apsilankęs policininkas nesugebėjo apklausti girto Gailutės sutuoktinio, kuris sukėlė stresinę situaciją savo žmonai. Ikiteisminis tyrimas net nebuvo pradėtas.
Gailutei buvo suteikta pagalba ligoninėje ir sudaryta galimybė atsigauti krizių centre. Bet ji negalėjo ten išbūti viso laiko – nebuvo kam rūpintis gyvuliais.
Iš artimųjų nesulaukia pagalbos
Rima Krištopaitienė
Pašvitinio seniūnė
„Kai anksti rytą kaimo tvenkinyje nusiskandino solidaus amžiaus moteris, mums tai buvo netikėta. Apie Adomaičių šeimą neturėjome jokios neigiamos informacijos, ji nebuvo asociali.
Senutė gyveno su savo vyru, šalia – du sūnūs. Tik vėliau paaiškėjo, kad jie išgėrinėja.
Buvo pripažinta, kad moteris sirgo depresija. Tačiau kartais moterys ilgai slepia tikrąsias problemas, o artimieji tų problemų nesuvokia, nesigilina ir nepadeda.
Antrasis atvejis yra išskirtinis tuo, kad bandžiusios nusiskandinti 59 metų moters vyras kontroliuoja jos gyvenimą ir stengiasi, kad žmona nebendrautų su kitais žmonėmis ir nedalyvautų visuomeninėje veikloje.
Kaime veikia moterų ansamblis. Buvau koncerte prieš įvykį ir pažadėjau kolektyvą pakviesti į Pašvitinį dalyvauti Gedulo ir vilties dienos minėjime. Nukentėjusioji man kartą prisipažino, kad vyras neleidžia jai dainuoti.
XXI amžiuje keistokai atrodo tai, kad sutuoktinis laiko žmoną vien tik darbo jėga ir kontroliuoja, ką jai galima ir ko negalima veikti po darbų ūkyje.
Jis teikėsi žmoną išleisti į koncertą tik todėl, kad jo labai prašė kita ansamblio dalyvė Jolanta.
Po bandymo nusižudyti į tuos namus vengėme važiuoti. Gailutė buvo ką tik grįžusi iš ligoninės, nenorėjome dar labiau drumsti jai ramybės.
Kai paklausinėjau kitų kaimo gyventojų, paaiškėjo, kad problema įsisenėjusi.
Mikniūnų gyventojai pasakojo, kad moteriai su dukterimis, kai jos dar mokėsi mokykloje, tekdavo bėgti iš namų ir nakvoti pas kaimynus, nes išgėręs vyras imdavo siautėti.
Pakruojyje dirba tiktai vienas psichologas.
Specialistams, kurie teiktų pagalbą kebliais atvejais, samdyti seniūnija neturi pinigų. O socialiniai darbuotojai skirsto pašalpas, gyvenamąsias patalpas neturintiems kur gyventi. Jie neįstengtų teikti dar ir psichologinę pagalbą.
Su seniūnaičiais aptarėme, kad ne vieno kaimo gyventojams reikia ir psichologo, ir psichiatro. Būtų galima įkurti mobiliąsias brigadas, kurios galėtų teikti pagalbą iškart po įvykio.
O dabar geriausiu atveju galime surengti susirinkimą Mikniūnuose ir bandyti viešai kalbėtis su bendruomene, ko reikėtų imtis, kad šalia gyvenančios moterys nebūtų ujamos. Ar tai pavyks, nežinau. Bandysime surinkti gyventojus pokalbio rudenį.“
