Bėda ta, kad tos „senos“ nuotraukos susietos su žemėlapiu, tad užfiksuota ir vieta, kur jos darytos: Rusija, Matvejev Kurgansko rajonas prie pat Ukrainos sienos. Antra bėda – net skubiai pašalinęs žinutes, kareivėlis neištrynė paskyros „cach“, tad ir dabar tos nuotraukos puikuojasi interneto archyve.
Jo bendražygis, pasivadinęs Vanioku Žerebcovu, triukšmingesnio skandalo išvengė, nors pasišiukšlino dar labiau – liepos 14 d. savo socialinio tinklo paskyroje tiesiog įdėjo armijos maršruto žemėlapio nuotrauką su prierašu: „Mūsų maršrutas.“ Nežinau, kaip ten dabartinėje Rusijoje, tačiau visur kitur tai vadintųsi karinės paslapties paviešinimu.
Apie 24 metų Rusijos herojų Sanią Sotkiną, kurio asmenukes su geografine žyma, kad jis Ukrainoje, išgarsėjo visame pasaulyje, jau visi žinome.
Taigi, išmanieji įrenginiai vis tik atlieka tai, ką ir turėjo atlikti: XXI a. suteikia viešumą net į XVII a. grįžusią Rusiją. Kaip žmogus, kuris visada laikėsi principo, kad tie, kurie nesigėdija savo gyvenimo, neturi priežasties bijoti viešumo, pats tuo išties džiaugiuosi. Džiaugiasi tuo ir rusiškos dezinformacijos brūzgynuose ieškantys kelio tiesos link.
Akivaizdu, kad armijų vadai nesidžiaugia. Todėl visai logiška tikėtis, kad šiuo metu Rusijos pulkuose vyksta išmaniųjų telefonų atėmimo vajus. Na, o ką daryti, jei žmogus mažiau sumanus už savo įrenginį? Dar galima, aišku, sukurti skanduotę, mokančią išjungti „Geo Tagging“ funkciją…
Tačiau tai, kad kareivių socialiniai tinklai išduoda šalies prezidento melą, dar nėra blogiausia, kas gali atsitikti neišmaniai naudojantis išmaniuoju telefonu. Jau prieš gerus metus Australijos ir JAV armijų vadovybė susidūrė su baisesne bėda, kurią užsitraukia kvailai socialiniais tinklais besinaudojantys kareiviai.
Paaiškėjo, kad „Facebook“ tinkle sukurtos dailių merginų su drąsiais kariais noriai bendraujančių paskyros dažnai valdomos visai ne merginų, o barzdotų karių su turbanais. JAV kariai, norėdami pasipuikuoti, tų merginų prašymų fotografavosi su ginklais, rodė savo pulko numerį. Geografinės žymos prie nuotraukų išdavė, kur tas pulkas dislokuotas, tad pasitaikė atvejų, kai nuotrauka „Facebook“ virto puikiu taikiniu šūviams.
Tenka pripažinti, kad šiuolaikiniame pasaulyje socialiniai tinklai ir išmanieji įrenginiai yra ginklas, savo efektyvumu lenkiantis „Kalašnikov“. Ne tik propagandinio, bet ir visiškai realaus karo ginklas. O kol džiaugiamės rusų kareivių žioplumu, turėtume pagalvoti ir apie save.
Tokie bankai, kaip „Barclay“, ligi šiol į kai kuriuos slaptesnius savo skyrius neleidžia įsinešti fotografuojančių telefonų. Britų vyriausybės nariai slaptų posėdžių metu palieka savo išmaniuosius telefonus kitoje patalpoje. O Lietuvoje jau ne viena draudimo bendrovė pranešė apie vagystes iš butų, sutapusias su jų savininkų „Facebook“ sudėtomis nuotraukomis iš egzotiškų pasaulio vietų ar pasigyrimais apie atostogas.
Negi sunku diegiant išmaniojo telefono programėles bent jau peržvelgti, kokių prieigos leidimų jos prašo, ir įsidėmėti, kurios nori naudotis jūsų telefono buvimo vietos nustatymu? Gerai, jei programėlė padės rasti pamestą įrenginį. O jei padės rasti pasislėpusį tave, gal būtų verta tą funkciją ištjungti?
Nežinai kaip? Tai gal fotografuokis senu geru fotoaparatu ir nuotraukas žiūrėk grįžęs namo? Ne, ne, šis patarimas ne jums, didingosios Rusios koloradiniai kariai. O štai mūsų mažytės armijos vadams pamokėlę reikėtų išmokti. Tokie laikai – kareivį ne tik žygiuoti ir šaudyti, bet fotografuoti ir dalytis informacija reikia mokyti. O ne kareiviai turėtų mokytis patys.
