Apleistoje Dievo Kūno bažnyčioje – neįmintos mįslės. Kas jos rūsyje buvo palaidota – moterys, vaikai, nuo ko jie mirė?
Maldos namų šeimininkė Kauno arkivyskupijos kurija iki šiol nepasirūpino surinkti kaulų, jų deramai palaidoti ir pažymėti amžinojo poilsio vietos. Smalsiausi lankytojai į ją gali nesunkiai pakliūti.
Kiek palaikų yra bažnyčios rūsyje, taip pat niekas nebandė suskaičiuoti.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė pripažino, kad paveldosaugininkai net nesidomėjo šia problema.
Iki šiol ties požemine perėja Vilniaus gatvėje esančioje bažnyčioje buvo atliekami tik stogo tyrimai, parengti jų restauravimo projektiniai siūlymai.
A.Naureckaitė apgailestavo, kad Kauno senamiesčio širdyje esanti bažnyčia tokia apleista ir netvarkoma.
Archeologas Algirdas Žalnierius prisiminė, kad dar sovietmečiu, kai bažnyčioje veikė kino teatras „Santaka“, kaulai buvo sukrauti į dėžes ir tvarkingai užmūryti. Bet dabar jie vėl mėtosi rūsyje.
„Reikėtų kuo skubiau sudaryti specialistų komisiją, palaikus apžiūrėti ir palaidoti.
Pavyzdžiui, aš savo namo rūsyje taip kaulų nelaikyčiau. Bet atrodo, kad tai mažai kam rūpi“, – atsiduso archeologas.
Jis spėjo, kad vėliausiai Dievo Kūno bažnyčios rūsyje žmonės galėjo būti laidojami iki XIX amžiaus pradžios.
Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas Darius Chmieliauskas apie kaulus maldos namų rūsyje išgirdo tik iš „Lietuvos ryto“ žurnalisto.
Jis teisinosi, kad neseniai pasikeitė šioje bažnyčioje įrengtos Švč.Sakramento koplyčios rektorius. Juo tapo kunigas Robertas Grigas.
Dievo Kūno, arba Studentų, Garnizono, bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti apie 1678 metus.
1965-aisiais bažnyčia pritaikyta kino teatrui „Santaka“. Jis veikė iki 1990-ųjų.
