Uždavinys – sujungti kuo daugiau įvairių institucijų. Bet ar nuo to sumažės biudžeto išlaidos ir valdininkų armija, dar neaišku, rašo „Lietuvos rytas“.
Kol kas taip atrodo praėjusią savaitę socialdemokratų ūkio ministro Evaldo Gusto paskelbti daugybės įvairių kontrolės ir priežiūros institucijų jungimo užmojai.
Šių pertvarkų akcentas – planas į vieną gigantišką darinį sujungti Muitinės departamentą, Valstybinę mokesčių inspekciją ir „Sodrą“.
Tačiau į baltas tokių planų siūles baksnoja valdančiosios koalicijos partneriai „darbiečiai“. Jie teigia, kad pertvarkos neaptartos politiškai, visiškai neaišku, kiek jos kainuos, kiek mažės ar daugės valdininkų.
Susikibo ir institucijos – „Sodrą“ ėmė ginti „darbiečių“ kontroliuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Darbo partijos ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Į kovą įsitraukė ir socialdemokratų valdoma Finansų ministerija.
Interviu „Lietuvos rytui“ E.Gustas tikino, kad tokie pertvarkymai labai reikalingi ir naudingi, bet ministro pateikti skaičiai – gana abstraktūs.
– Koks pagrindinis plano tikslas? Sumažinti valdininkijos skaičių ir sutaupyti biudžeto lėšų? Sutrumpinti ir palengvinti formalumus verslui bei piliečiams, kartu gal jiems ir sumažinant išlaidas toms procedūroms?
O gal tai apskritai jungimas dėl jungimo?
Ką reiškia jūsų pasakymas, kad pagrindinis tikslas – sumažinti „naštą verslui“, o ne valdininkų skaičių ar valstybės biudžeto išlaidas?
– Taip, pagrindinis konsolidavimo proceso tikslas – sumažinti naštą verslo subjektams. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija yra atsakinga už vienų mokesčių surinkimą, o „Sodra“ – už kitų.
Ūkio subjektus tikrina ir viena, ir kita įstaiga, todėl jas sujungus sumažėtų ir patikrinimų išlaidos, ir tikrinančių institucijų skaičius.
Verslo priežiūros institucijų konsolidavimu siekiama, kad būtų išgrynintos priežiūros funkcijos, institucijų pavaldumas ir atsakomybė už tam tikrą sritį.
Pavyzdžiui, siekiama kuo labiau suvienodinti mokesčių, muitų ir įmokų administravimo procesus, sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams teikiant deklaracijas ir užtikrinti informacijos pateikimą vieno langelio principu.
O sujungus regionų aplinkos apsaugos departamentus būtų garantuotas vienodos aplinkos apsaugos priežiūros politikos vykdymas skirtinguose regionuose.
Dabar yra aštuoni tokie departamentai ir kiekvienas jų turi atskiras priežiūros vykdymo taisykles.
Dar vienas palengvinimas – sutrumpėja sprendimų priėmimo laikas. Pavyzdžiui, vartotojų ginčų nagrinėjimo srityje administracinės procedūros sutrumpėtų vidutiniškai penkiomis darbo dienomis; vykdyti statybas leidžiantys dokumentai būtų išduodami greičiau – vietoj 35 darbo dienų terminas galėtų sutrumpėti iki penkiolikos.
Konsolidavus verslo priežiūros institucijas, būtų aktyviau keičiamasi informacija, patirtimi, žiniomis, pagerėtų rizikos valdymas.
– Minėjote, kad kažkiek turėtų sumažėti valdininkijos, bus sutaupyta biudžeto lėšų.
Gal yra bent bendriausios prognozės, kiek konkrečiai?
Taip pat gal jau apskaičiavote, kiek kainuos visi šie jungimai?
Beje, o kiek kainavo reformų plano ir analizių parengimas, ekspertai, kuriais remiatės?
– Bus subalansuotos kiekvienos priežiūros institucijos atliekamos funkcijos, optimizuotos administracinės ir valdymo struktūros.
Su konsolidavimo procesais susijęs ir informacinės sistemos išlaidų taupymas.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atliktos studijos vertinimu, galėtų būti sutaupyta 30 proc. techninės įrangos ir licencijų įsigijimo išlaidų.
Siekiama, kad visų ministerijų valdymo išlaidos sumažėtų 5 procentais.
Darbo grupės numato, kad konsolidavimo procesui finansuoti bus skirti vidiniai ministerijų ir priežiūros institucijų ištekliai.
Atsižvelgiant į dabartinius darbo grupių siūlymus, tikimasi, jog neliks bent 16 priežiūros institucijų.
Siūloma sujungti ir keturias ne priežiūros institucijas Švietimo ministerijos valdymo srityje.
Ūkio ministerijos valdymo srityje taip pat yra verslo priežiūrą atliekančių institucijų, todėl, siekiant objektyvumo, konsolidavimo planui rengti buvo pasitelkti išorės ekspertai.
Konsolidavimo planą rengė bendrovė „Civitta“, šis darbas kainavo 97 754,69 lito. Jis buvo finansuojamas iš ES struktūrinės paramos projekto lėšų.
– Kaip jūs vertinate Seimo pirmininkės L.Graužinienės nuogąstavimus, kad projektas greičiausiai per brangus ir beprasmis?
Ar tikrai jis nebuvo aptartas ne tik su koalicijos partneriais, bet ir plačiau Vyriausybėje?
– Premjeras Algirdas Butkevičius palaiko konsolidavimo procesą. Tai vienas Vyriausybės prioritetinių darbų, numatytų programoje.
Kai kurie ministrai netgi nusiteikę veikti greičiau, nei numatyta plane.
Pavyzdžiui, su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu esame parengę įstatymų projektų paketą dėl verslo priežiūros konsolidavimo.
Aplinkos ministerijoje teisiniai pakeitimai taip pat sparčiai juda į priekį.
Tiesa, juntamas ir kai kurių institucijų pasipriešinimas, netgi nemažas. Tad konsolidavimo komisijoje netrūksta aktyvių diskusijų.
Numatomi susitikimai ir su koalicijos partneriais, partijomis ir Seimo frakcijomis.
– Ar negresia, kad ir šis projektas paskęs diskusijose ar institucinėse kovose ir guls į stalčių, kaip ir daugelis panašių?
– Numatyta, kad iki šių metų pabaigos turi būti parengti pagrindiniai pertvarkos projektai. Keistinų teisės aktų – apie 1,5 tūkst., iš jų įstatymų – daugiau nei 100.
Detalūs visų 11 konsolidavimo sričių priežiūros institucijų veiklos pertvarkymo ir tobulinimo pasiūlymų pagrindimai turi būti parengti iki rugsėjo 1-osios, o vėliau bus pristatyti ir aptarti Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje.
Priežiūros institucijų konsolidavimo procesai turėtų tęstis ir 2016 metais.
Pirmiausia reikėtų viską gerai apskaičiuoti
Vytautas Gapšys
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas
„Tokius pertvarkos planus skeptiškai vertiname pirmiausia dėl to, kad nėra atlikta konkreti jos sąnaudų ir naudos analizė, etatų pokyčiai. Nėra pateikta konkrečių skaičių. Pirmiausia turiu galvoje užmojus jungti „Sodrą“ ir Valstybinę mokesčių inspekciją.
Mūsų turimais duomenimis, kuriuos, tiesa, mokesčių inspektoriai neigia, „Sodra“ veikia kur kas efektyviau nei inspekcija. Pavyzdžiui, perpus pigiau kainuoja „Sodros“ pinigų surinkimas. Taigi, sujungus šias institucijas, reikėtų papildomų mokymų ir išlaidų specialistams perkvalifikuoti.
O kur dar išlaidos naujoms informacinėms sistemoms kurti. Į dabartines ir taip investuotos milijoninės sumos.
Žinoma, kai kurių institucijų – tarnybų ir inspekcijų – sujungimui mes ir taip pritartume.
Bet tokius globalius dalykus, kurie gali kainuoti šimtus milijonų litų, būtina iš pradžių gerai apskaičiuoti, o po to aptarti valdančiosios koalicijos Politinėje taryboje. Juk kol kas visa tai – tik idėjos.“
