Maskva ketvirtadienį paskelbė „visišką embargą“ daugumai maisto produktų iš ES, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Rusijos valdžia nedraus grūdų ir jų produktų, pašarų, alkoholio ir gėrimų, kūdikių maisto importo.
Ar verta Lietuvai panikuoti? Žinoma, ne. Tačiau nevertinti padėties kaip rimtos irgi būtų pernelyg lengvabūdiška, o gal net pavojinga.
Bet susidarė įspūdis, kad būtent tokiu lengvabūdišku optimizmu iškart ėmė trykšti aukščiausi mūsų pareigūnai, pirmiausia prezidentė D.Grybauskaitė.
Ketvirtadienį šalies vadovė jai įprastu bravūrišku stiliumi išrėžė, jog Rusijos atsakomųjų veiksmų įtaka Lietuvos ekonomikai bus nedidelė, o nuostoliai bus tik tokie, kad kai kurie verslininkai negaus tiek pelno, kiek tikėjosi.
Be to, D.Grybauskaitė pridūrė, jog nuo tokių Rusijos valdžios veiksmų labiausiai nukentės patys rusai, o ne kiti.
Šie pareiškimai labai panašūs į mėginimą dar kartą apginti ir pateisinti savo politinę poziciją, ir tiek.
Mat D.Grybauskaitė, anksčiau kritikavusi sankcijas kaip poveikio priemonę apskritai, papūtus Ukrainos krizės vėjams, pamažu, tačiau užtikrintai tapo sankcijų Rusijai šalininke. Pastaruoju metu – itin ugninga.
Tad pareiškimai, kad nuostoliai, kuriuos patirs Lietuva – tik kai kurių verslininkų pelno sumažėjimas, yra tarsi mėginimas pateisinti savo poziciją, kita vertus, dar vienas kirtis tiems „godiems“ verslininkams, kurie drįso arba dar išdrįs pakritikuoti oficialų Prezidentūros požiūrį.
Vargu ar tai solidi ir pirmajam valstybės asmeniui deranti pozicija.
Juk šiandien ir tarp Lietuvos verslininkų mažai kas ginčytųsi, kad bendra griežta Vakarų pozicija Rusijos atžvilgiu ir apgalvota, nuosekli ekonominio spaudimo politika būtina.
Tačiau tokią kryptį remiantys ir vykdantys valstybių lyderiai turėtų ne žarstyti bravūriškus pareiškimus, o atsakingai įvertinti padėtį.
Taip, pavyzdžiui, dar visai neseniai elgėsi kaimyninės Latvijos aukščiausio rango politikai – jie rengė savo piliečius galimiems iššūkiams, perspėdami, kad Rusijos atsakomieji smūgiai šalies ūkiui gali būti skaudūs.
Juolab kad ir daugelis Lietuvos ekonomikos ekspertų padėtį vertino daug rimčiau nei D.Grybauskaitė.
Tiesa, jie irgi teigė, kad tiesioginis ir trumpalaikis šių konkrečių Rusijos veiksmų poveikis Lietuvos ekonomikai nebus katastrofiškas ar pražūtingas, o verslą galbūt pagaliau paskatins aktyviau ieškoti naujų rinkų.
Kita vertus, ekspertai perspėjo, jog kai kurie ekonomikos sektoriai, pirmiausia transporto, gali patirti ir tikrą šoką, taip pat pabrėžė, kad būtent Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis nuo Rusijos atsakomųjų smūgių nukentės labiau nei kitos ES narės.
Būtina atkreipti dėmesį ir į dar vieną analitikų įžvalgą: Rusijos ir Vakarų ekonominis karas greičiausiai gali intensyvėti ir rutuliotis sniego gniūžtės principu, o nuo to nukentės abi pusės. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent tai Lietuvai pavojingiausia.
Neatmestina, kad paaštrėjusi ekonominė kaktomuša gali vėl grąžinti euro zoną ir visą ES į naują sąstingį, o pasaulį – galbūt net į naują globalinę krizę. O juk būtent Europos rinkos šiandien minimos kaip vienas pagrindinių Lietuvos gelbėjimosi ratų.
Juk jei Vakarai toliau nuosekliai judės griežtų sankcijų keliu, vis labiau artės ne tik ekonominė, bet ir politinė Kremliaus režimo destabilizacija.
Matyt, neatsitiktinai Vakarų spaudoje vis dažnesnės diskusijos ir prognozės, kas bus tokiu kraštutiniu atveju, kuris vis labiau tikėtinas. Bendra išvada: tikrai neverta tikėtis nieko gero ir tam būtina rimtai rengtis.
Juk tokiu atveju gresia ne tik ekonominė, bet ir karinė konfrontacija. Pastarosios gali griebtis panikos apimtas režimas arba kuo greičiau įsitvirtinti siekiantis jo pakaitalas. Artimiausia auka, kuri nuo to nukentėtų labiausiai, – irgi Baltijos valstybės.
Taigi dabar, kai vis labiau niaukiasi tarptautinis horizontas, ko gero, gana rezervuotai reikėtų vertinti tiek D.Grybauskaitės optimistinius pareiškimus, tiek įkandin jos pasipylusius kitų aukštų pareigūnų žodžius.
Antai atostogaujantis premjeras A.Butkevičius irgi rado laiko nuraminti tautiečius ir iš nežinomos vietos pranešti, kad Vyriausybė turi specialų fondą verslininkams, kurie nukentės nuo Rusijos atsakomųjų veiksmų. Jame esą yra 200 mln. litų.
O valdančioji Socialdemokratų partija paskelbė pranešimą, kuriame tvirtinama, kad kartu su visa pažangiąja Europa yra pajėgi atlaikyti Rusijos ir Vakarų ekonominio karo audras.
Beje, Lietuvos politikai nebūtų savimi, jei praleistų net mažiausią progą įgelti savo oponentams. „Atsirado galimybė ir konservatoriams pagaliau vietoj panikos kėlimo ir žmonių kiršinimo prisidėti prie geresnės Lietuvos ateities kūrimo“, – ir tokį sakinį į savo pareiškimą įdėjo kairieji.
Bet vidaus politinės kovos – jau kita, amžina tema.
