Premjerą pavaduojantis ūkio ministras Evaldas Gustas po pasitarimo Vyriausybėje pirmadienį pranešė, kad priimtas protokolinis sprendimas, įpareigojantis ministerijas ir įvairias institucijas parengti veiksmų planą, kaip elgtis Rusijos sankcijų laikotarpiu.
Kaip Vyriausybė suvaldys Rusijos įvestas sankcijas maisto produktams?
Laidoje „Lietuva tiesiogiai“ - pokalbis su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, vežėjų asociacijos „Linava“ vadovu Algimantu Kondriusevičiumi bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriumi Sigitu Besagirsku.
Pasak jo, visus pasiūlymus apibendrins Ūkio ministerija.
„Priėmėme protokolinį sprendimą su tam tikrais pavedimais. Tai yra, visos susijusios institucijos turi teikti Ūkio ministerijai naujas priemones, kurios bus taikomos ekonominių sankcijų metu, Ūkio ministerija turi apibendrinti šitas priemones ir pateikti veiksmų planą Vyriausybės pasitarimui.
Finansų ministerija kartu su Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijomis įpareigota įvertinti galimas ekonomines pasekmes ir praradimus dėl Rusijos taikomų sankcijų ir paruošti kreipimąsi dėl galimų nuostolių atlyginimo“, - sakė E.Gustas.
Anot jo, apibendrintą veiksmų planą Ūkio ministerija Vyriausybei turės pateikti kitą savaitę.
„Užsienio reikalų ministerija yra įpareigota palaikyti kai kurių Europos šalių iniciatyvas sušaukti neeilinę Žemės ūkio tarybą ir taip pat prisijungti prie iniciatyvos paankstinti Bendrųjų reikalų tarybos posėdį. Taip pat yra paprašyta Muitinės departamento teikti operatyvią informaciją apie dvišalę prekybą su Rusija, nes Mutinės departamentas gauna šiuos duomenis gerokai anksčiau, nei Statistikos departamentas ir tai padės greičiau reaguoti į susidariusią situaciją“, - aiškino ūkio ministras.
Jis teigė, kad taip pat būtų galima siekti prekybos sutarčių su trečiosiomis šalimis, į kurias būtų galima gabenti Lietuvišką produkciją.
„Užsienio ministerijos veikla - suaktyvinti derybas dėl dvišalių sutarčių pasirašymo su trečiosiomis šalimis, iš kurių mes galime reeksportuoti produkciją arba importuoti savo produkciją. Susisiekimo ministerija gali taip pat tartis su trečiosiomis šalimis“, - sakė E.Gustas.
Be to, Lietuva kreipsis į Europos Komisiją (EK) su prašymu leisti vykdyti intervencinius supirkimus.
„Jeigu būtų toks leidimas, tai valstybė iš savo lėšų supirktų tam tikrą kiekį produkcijos - tos, kurią galima laikyti, sandėliuoti. Šneku apie pieno miltelius, apie sviestą, fermentuotus sūrius, tą produkciją, kuri negenda“, - po pasitarimo žiniasklaidai sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Gavus EK leidimą, produkcijos supirkimui išleistos lėšos Lietuvai būtų kompensuotos, o praėjus kriziniam laikotarpiui ir atkūrus ekonominius santykius, valstybė pinigus grąžintų atgal EK.
„Ketvirtadienį į Briuselį vyksta mūsų ministerijos atstovai, kurie konkrečiai šnekėsis ir dėl sumų, ir dėl sąlygų“, - sakė V. Baltraitienė. Ministrė mano, kad tokius prašymus EK pateiks ir kitos Europos Sąjungos šalys.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) artimiausiomis dienomis taip pat surengs susitikimus su maisto pramonės įmonių atstovais ir išklausys konkrečių nusiskundimų. Reziumavusi gautą informaciją ŽŪM, kaip ir kitos suinteresuotos ministerijos, iki kitos trečiadienio pateiks Ūkio ministerijai priemonių planą.
Pasak V. Baltraitienės, Lietuvos maisto pramonė dėl taikomo embargo nepatirs griūties, didžiausi sunkumai, ministrės nuomone, laukia atskirų pieno perdirbimo įmonių.
„Mes manome, kad pats sunkiausias laikotarpis bus du trys mėnesiai. (...) Manau, kad situaciją mes galime suvaldyti ir užtikrinti įmonių darbą pirmuosius du tris mėnesius“, - teigia V. Baltraitienė.
Ministerijos duomenimis, per metus pieno produktų eksportas į Rusiją yra sumažėjęs 10 proc.
„Yra viena kita įmonė, kuri, galbūt eidama lengviausiu keliu, dirbo su Rusija, tokioms būtų skausmingiausia“, - sako V. Baltraitienė.
Krizinėje situacijoje naujų teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir prekybą, priimti neplanuojama, tačiau Vyriausybė įpareigota skubiai pateikti palankią išvadą dėl ritualinio gyvulių skerdimo. Tikimasi, kad jį įteisinus Lietuva į musulmoniškas šalis ir Izraelį galėtų eksportuoti galvijų mėsą.
„Mes žinome, kad Izraelis galėtų iš karto pirkti galvijieną. Tai bent atvers galimybę. O ar daug atsiras norinčiųjų eksportuoti, tai, matyt, bus žiūrima į kainą, nes visos tos valstybės yra toli“, - sako ministrė.
Primename, kad Rusija embargą daugumai maisto produktų, importuojamų iš Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos (ES) ir kitų Vakarų šalių, palaikiusių sankcijų prieš Rusiją įvedimą, paskelbė rugpjūčio 7 d.
Rusija uždraudė importuoti į šalį jautieną, kiaulieną, daržoves, vaisius, paukštieną, žuvis, sūrius, pieną ir pieno produkciją, tačiau netaikys embargo vaikams skirtai maisto produkcijai.
Šie apribojimai galios metus.
