Tai, kas labiausiai mus tinka, nuolat yra greta. Ir tai ne tik lietuviški maisto produktai. Tai mitybos įpročiai, tradicijos, ir, žinoma, gamta, užauginanti tai, ką lengviausiai suvirškina skrandis. Per šimtmečius išugdytos ir puoselėtos žemdirbystės, maisto ruošimo tradicijos grįžta į šiuolaikinį gyvenimą ir tampa svarbia sąmoningos visuomenės poreikių dalimi.
Naudingiausias – nuo seno vartotas maistas
Sveikos gyvensenos specialistai įsitikinę, kad žmogui naudingiausi maisto produktai yra tie, kurie užauga ne toliau nei 500 kilometrų nuo jo įprastos gyvenamosios vietos.
Lietuvos dirvožemyje subrandintos daržovės, grūdai ar mūsų soduose saulės sunokinti vaisiai yra kur kas priimtinesni mūsų organizmui. Jis lengviau atpažįsta ir lengviau pasisavina naudingas medžiagas iš tų produktų, kuriuos valgė dar mūsų protėviai.
Tai patvirtina ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė. Jos teigimu, daugiausiai naudos savo organizmui suteikiame tada, kai valgome vietinį, nuo seno lietuvių vartotą maistą. “Tokį suvirškinti, pasisavinti kuo daugiau naudingų elementų mums natūraliai padeda mūsų genetinė sistema. Ji lengvai atpažįsta šimtmečius valgomą maistą”, – teigė K.Vaištarienė.
Geriausias patarėjas – gamtos ritmas
Vienas iš svarbiausių Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio „Ilzenbergas“ ūkininkavimo principų skelbia, kad biodinaminiai maisto produktai yra energetiškai stipresni, nes gaminami rankomis, laikantis krašto tradicijų ir gamtos ritmo, su meile ir atsidavimu.
„Mūsų senoliai gyveno pagal gamtos kalendorių ir gamtos ritmą. Niekam net į galvą nešaudavo, kad žiemą reikėtų pavalgyti, tarkim, šviežių braškių.
Jie per amžius valgė tai, kas buvo būdinga tam sezonui. Mūsų organizmas taip pat yra įpratęs būtent prie tokio ritmo. Taigi ir mes sakome: nedera ignoruoti metų laikų. Verčiau valgyti tai, ką mūsų gamta duoda. Visa kita - tik desertui“, - sakė Ilzenbergo dvarvietės, kurioje įsikūręs biodinaminis ūkis, savininkas Vaidas Barakauskas.
Vienas svarbiausių sezono akcentų – ką tik nuskinti vaisiai ar prieskoniniai augalai, išrautos daržovės yra pačios skaniausios, o jų maistinė energetinė vertė – pati didžiausia.
Iš svetur atgabentas maistas praranda dalį vertingųjų maistinių savybių, nes senstelėja. Tad ką bekalbėti apie maistą iš tolimųjų kraštų. Anot V.Barakausko, tai - tik egzotika, tad ji ir turėtų likti egzotika, kuria galima pasimėgauti, bet ne per dažnai.
„Mes visus Ilzenbergo ūkyje užaugintus produktus patiekiame tik šviežius. Nesinaudojame tiekimo tarpininkų paslaugomis. Tai labai svarbi mūsų filosofijos detalė – stiprus ryšys tarp ūkio ir žmonių, kurie valgo mūsų užaugintas gėrybes.
Todėl ir esame bendruomenė, kurios nariai vieni kitais pasitiki, bendradarbiauja, vieni kitiems rūpi. Todėl ir mūsų užauginti pomidorai netampa bevardžiais pomidorais tarp milijonų kitų pomidorų prekybos centre. Jie tampa kitokiais pomidorais – mūsų bendruomenės narių su meile prižiūrėtais, užaugintais ir nuskintais pomidorais“, - kalbėjo Ilzenbergo ūkio direktorius Petras Kuras.
Skirtingi produktai, skirtingas ir skonis
Net ir tos pačios rūšies obuoliai ar kiti vaisiai, užauginti nedideliuose ūkiuose, yra skirtingo skonio. Ir tuo verta mėgautis.
Pavyzdžiui, obuoliai kasmet nebus to paties skonio – nebus tik „žali“ ar „raudoni“ obuoliai iš prekybos centrų, kurių skonis nekinta daugelį metų.
Ilzenbergo biodinaminiame ūkyje išauginama ar pagaminama daugybė produktų, kurių skonis – skirtingas. Nes skoniui įtakos daro gamtos sąlygos – karšta saulė ar drėgni orai sukuria jį savitą.
Net ir sūris, gaminamas iš tos pačios karvės pieno, kaskart būna šiek tiek kitokio skonio. Duona - taip pat.
Dėmesys - burokėliams ir kopūstams
Kai kurios ant lietuvių stalo šimtmečiais karaliaujančios daržovės susilaukė dėmesio visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, žinomas JAV mitybos specialistas Jonnys Bowdenas sudarė pačių sveikiausių pasaulyje produktų dešimtuką, kurio pirmąsias dvi vietas užėmė burokėliai ir kopūstai.
Pasak amerikiečio, burokėliai itin dosnūs folatų, didžiausiu vėžio priešu laikomų druskų, bei antioksidantų, organizmui žalingus laisvuosius radikalus surišančių medžiagų.
O kopūstai taip gerai įvertinti dėl didelės sulforafano (cheminė medžiaga, skatinanti su vėžinių ląstelių dauginimusi kovojančių enzimų gamybą) koncentracijos.
Skirtinga sudėtis
Produktų, išaugintų biodinaminiame ūkyje biocheminė sudėtis yra kitokia, nei augintų įprastiniuose ūkiuose. Pastaruosiuose mažiau vitaminų, svarbių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio, magnio, geležies, chromo bei kitų.
Visa bėda, kad žmogaus skonio receptoriai, įpratę prie produktų su maisto priedais, atbunka. Todėl tampa sunku atskirti gerą maistą nuo prasto.
Anot mokslininkų, skonio receptoriai evoliucijos metu užtikrino žmonių rasės išlikimą – būtent jų dėka buvo atsirenkama, kas yra valgoma, o kas – nuodinga, kuris maistas yra sveikas organizmui, o kuris – žalingas.
„Savo ūkyje nenaudojame jokios chemijos, jokių antibiotikų, papildų ir kitų teršalų. Tai – svarbus ūkininkavimo principas, kuris padeda išsisukti nuo tos cheminių medžiagų „kupros“, kuri spauste spaudžia maisto pramonę“, - kalbėjo V.Barakauskas.
Anot P.Kuro, žmonės, perkantys biodinaminiame ūkyje užaugintus produktus, pasidalija ir savo įspūdžiais.
„Viena pirkėja paskambino ir padėkojo, kad pagaliau paragavo tikros vištienos. Ji teigė, kad tas skonis jai gerai pažįstamas iš vaikystės. Tačiau per daugybę metų buvo primirštas“, - pasakojo P.Kuras.
Maisto įtaka sveikatai
Šveicarijoje įsikūrusi antroposofų draugija yra atlikusi biodinaminių produktų poveikio sveikatai tyrimą. Tyrimo metu buvo surinkta grupė vienuolių, kurios sutiko mėnesį maitintis įprastais cheminių ūkių produktais, po to tiek pat laiko – ekologiškais, o galiausiai – biodinaminiais. Stebėta ir tirta jų sveikatos būklė.
Valgydamos chemizuotą maistą vienuolės jautėsi įprastai, o jų kraujo tyrimai niekuo ypatingu neišsiskyrė. Valgant ekologišką maistą kraujo tyrimai pagerėjo, oda paskaistėjo.
Mėnesį valgant biodinaminių ūkių pagamintus produktus, gydytojai nustatė, kad vienuolių organizme beveik neliko baltųjų kraujo kūnelių. Vadinasi, nebuvo svetimkūnių, su kuriais reikia kovoti.
Biodinaminės žemdirbystės Lietuvoje propaguotoja Rasa Čirienė prisimena ir savo patirtį, kai dvi savaites jai teko gyventi Vokietijos biodinaminiame ūkyje ir valgyti jame pagamintą maistą.
Grįžusi į Lietuvą moteris apsilankė pas savo dantų gydytoją, pas kurį buvo užsiregistravusi eilinei apžiūrai. Stomatologas negalėjo patikėti – pacientės dantenos buvo sveikut sveikutėlės!
R. Čirienė įsitikinusi, kad taip atsitiko dėl to, kad ji valgė tame ūkyje užaugintus produktus. Tad organizmas per tą laiką suskubo atsikratyti teršalų.
