Kai joji ant jaučio, bijoti varlės nereikia

Kad tu gyventum įdomiais laikais – dviprasmiškas tas senovės kinų palinkėjimas teko ir mums su jumis, bendralaikiai. Įvykiai kaip kraujo klanas plinta ant grindinio iš pradurto kūno. O mes visi žinome: čia tik pradžia. Nujaučiame, nes tai – istorinis europiečio atminimas. Prisiminti karą, nors jo nematei.

Daugiau nuotraukų (1)

Liudas Dapkus

Aug 29, 2014, 11:14 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 11:16 AM

Italų aktorė Monica Belluci kadaise yra gerai pasakiusi apie Europą, kai amerikiečių žurnalistė jos paklausė, kodėl čia kuria tokius liūdnus filmus: „Europa yra išmirkyta kraujyje, ji liūdna, ir jos vaikai liūdni, nes jie gėrė liūdesiu atmieštą motinos pieną.“

Europos vežimas baigia savo neįprastai ilgai užsitęsusią kelionę taikos pievomis, o priešakyje – jau daug kartų matytas degančių miestų peizažas. Keista tik ta istorijos monotonija: kiekvieną sykį užburtos masės iškelia beprotį, kuris tampa savo paties sumanyto kryžiaus žygio įkaitu, nebegalinčiu sustabdyti ar pasukti įvykių kita linkme, net ir regėdamas, kad liepsnojantis traukinys rieda į bedugnę.

Bet pamatysite, šį kartą viskas bus kitaip, trumpiau ir efektingiau. Yra ir kita, mums daug artimesnė, patarlė. Trečias kar(t)as nemeluos. Dviejų nepakako, pokario europiečiai abu sykius labai troško taikos, bet kartojo tas pačias klaidas, kurias daro ir dabar. 

Vis dėlto ta nuodinga Rytų varlė, kuri dabar pučiasi prieš Vakarų jautį, tikrai susprogs, o jau tada ateis tikroji taika ir klestėjimas. Kitas klausimas – kokiu spinduliu išsitaškys jos supuvę viduriai? Ir ką reikės daryti su jos buožgalviais?

Baimė – tai klaidinga linkme nukreiptas tikėjimas. Mes tikime dalykais, kurių nenorime, o ne tais, kurių trokštame. Šis ruduo bus palankus tokiems paklydimams. Blogoms žinioms, gandams, kartėliui, nerimui ir skausmui. Koks dar pozityvumas, kai chamas visiems matant žagina kaimynę?

Bet į Ukrainos karą galima pažiūrėti ir kitu kampu. Tai yra ir Rusijos krizė. Prieš 25 metus prasidėjusio byrėjimo baigiamoji stadija. Patikėkite, ta išsipūtusi Rytų varlė, kuri kasdien apie save pasauliui primena pukšėjimu ir taškymusi, ilgai netemps.

Ar žinote, kiek toje Amžinojo ilgesio pelkėje telikę gyventojų? Ogi tik 143 milijonai (beje, daugybė šauktinio amžiaus vyrų – prasigėrusių ir į karą genamų ginklais). Kodėl jie save vadina supervalstybe? Tada ir Bangladešas supervalstybė, juk ten gyvena net 154 milijonai! O ką kalbėti apie mūsų namus – Europos Sąjungą ir draugus – JAV? Juk iš viso mūsų net 822 milijonai.

Naftos ir dujų pinigai, gamtos ištekliai? Dar liūdnesnis vaizdelis. Rusijos metinis BVP yra 2 trilijonai dolerių. Tuo tarpu sudėjus Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų bendrąjį vidaus produktą gausime kosminį skaičių – 34 trilijonus dolerių.

Prislėgtų sodiečių retai apgyvendinta ir sparčiai tuštėjanti teritorija nėra ta valstybė, kuri XXI amžiuje galėtų kam nors ką nors diktuoti ar nurodinėti. Ji nesugeba kontroliuoti savo pačios žemių, tačiau žino tik vieną išeitį – veržtis į gretimas. Tai – nevilties ir blaškymosi ženklai.

Taip, jie turi atominį ginklą, ir tai yra paskutinis argumentas. Bet Kremliaus varlės nori valdyti pasaulį, o ne sunaikinti jį. Todėl kariauti teks kitomis priemonėmis, ir jie gaus į kaulus.

Ei, vaikai, nebijokite varlės! Ji pati mūsų bijo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.