Šalies vadovė pasinaudojo tuo, kad Panevėžio apylinkės teismas nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl D.Valio 2011 metais sukeltos avarijos proceso šalims susitaikius.
Be abejo, nukentėjusi moteris turėjo teisę susitaikyti su pareigūnu kaip su bet kuriuo kitu piliečiu. Bet tai tik sudarė sąlygas D.Valį atleisti nuo galimos baudžiamosios atsakomybės.
Ir visai kitaip vertintinas jo grąžinimas į pareigas.
Tokiai svarbiai institucijai vadovaujantis asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Ar galima laikyti D.Valio reputaciją nepriekaištinga, kai jis buvo kaltas kad ir dėl netyčinės avarijos, o nuo baudžiamosios atsakomybės yra tik atleistas, bet neišteisintas?
Niekur Europoje negirdėta, kad generalinei prokuratūrai vadovautų asmuo, kuris dar metus turės būti stebimas, ar nedaro nusikaltimų.
Jau ir aplinkybės, kaip buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D.Valio sukeltos avarijos, meta šešėlį ant jo reputacijos. Juk beveik trejus metus prokuratūra „nepastebėjo“, kad sužalota moteris buvo nedarbinga ne mažiau nei 10 dienų, o visą mėnesį.
Tokiu atveju sužalojimas nebegali būti vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taikoma kita teisinė kvalifikacija – sveikatos sutrikdymas laikomas nesunkiu ir jau būtina atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar kaltininkui reikia kelti baudžiamąją bylą.
Ar tik per prokuratūros neapsižiūrėjimą taip ilgai nebuvo atliktas tyrimas dėl jos vadovo sukeltos avarijos? Visuomenei dėl to kyla pagrįstų abejonių.
Krinta į akis, kad šis tyrimas pradėtas tik šįmet pavasarį, kai atrodė, kad ir prezidentė jau nepatenkinta savo pasirinktu ir nuo Seimo mėginimų jį atleisti atkakliai ginamu generaliniu prokuroru.
Regis, šalies vadovę jos statytinis galėjo suerzinti nesugebėjęs nugesinti ikiteisminio tyrimo dėl nutekintos Valstybės saugumo departamento slaptos pažymos apie neva Rusijos rezgamus kėslus prieš ją.
Nepaisydami Prezidentūros nepasitenkinimo, D.Valio pavaldiniai, įveikę daugybę kliūčių, vis dėlto prisikasė iki tiesos, kad pažymą nutekino dabar jau buvusi prezidentės patarėja D.Ulbinaitė. Jai teko trauktis iš pareigų, o byla perduota teismui.
Atrodė, kad D.Valio dienos generalinio prokuroro kėdėje jau suskaičiuotos.
Kai D.Grybauskaitė laikinai nušalino jį nuo pareigų, kad būtų galima atlikti ikiteisminį tyrimą dėl jo sukeltos avarijos, susidarė įspūdis, jog jis į Generalinę prokuratūrą jau negrįš.
Vis dėlto šalies vadovė D.Valį susigrąžino. Matyt, šį sprendimą lėmė tai,jog viena vertus, geriau prezidentės interesus tenkinantį generalinį prokurorą nelengva rasti, kita vertus, šalies vadovė vėl nori parodyti, jog teisėtvarkos muziką užsako ne Seimas, o ji.
Tiesą sakant, ikiteisminis tyrimas dėl avarijos suteikė puikią galimybę atsikratyti susikompromitavusio pareigūno neparodant, kad prezidentė nusileido Seimo spaudimui. Tačiau jai to buvo maža – pasiųstas signalas, kad visur bus jos viršus.
D.Valys grąžintas į pareigas kone tyčiojantis iš Seimo.
Juk laikinai jį nušalindama nuo pareigų prezidentė, kaip ir numato įstatymas, prašė parlamentarų sutikimo. Bet grąžino jį į pareigas paprasčiausiai pasirašydama dekretą ir jau nebeklausdama Seimo nuomonės.
Matyt, pasinaudota tuo, kad įstatymas tiksliai neapibrėžia tokių procedūrų, nors Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas mano, jog prezidentė privalėjo prašyti parlamento sutikimo.
Išties teisinė logika reikalautų, kad jeigu Seimas pritarė laikinam pareigūno nušalinimui, reikėtų laikytis tos pačios procedūros ir jį grąžinant į darbą. Tačiau į tai numota ranka.
Mat visi svertai generalinį prokurorą skiriančios prezidentės rankose. Įstatymas nenumato nei jo apkaltos Seime, nei nepasitikėjimo juo procedūros. Parlamentarai rengiasi svarstyti susidariusią situaciją, bet kol kas neaišku, kas iš to išeis.
Antai pernai Seimas nepritarė Generalinės prokuratūros ataskaitai ir siūlė prezidentei atleisti D.Valį, bet ji atsisakė tai daryti, pasinaudojusi tuo, kad įstatymas nesuteikia parlamentarams teisinių galių apeiti jos valią.
Jau tada argumentų, kodėl reikia atleisti D.Valį, buvo per akis. Jo vykdomos reformos kėlė chaosą prokuratūros sistemoje, supriešino prokurorus, daug patyrusių specialistų turėjo palikti tarnybą. Šios reformos tik leido D.Valiui atsikratyti nepatinkančių pareigūnų ir pamaloninti jam įtikusius.
Dabar tai patvirtino ir Valstybės kontrolė. Net 3,3 mln. litų per metus valstybei gali kainuoti D.Valio polinkis maždaug 10 kartų dažniau nei ankstesni prokuratūros vadovai kelti kvalifikacinius rangus lojaliems pareigūnams, neatsižvelgiant į Atestacinės komisijos išvadas.
Maža to, kone 200 tūkst. litų prokuratūrai jau teko sumokėti neteisėtai D.Valio atleistiems pareigūnams, kurie laimėjo bylas teismuose.
D.Valys vėl sėdi generalinio prokuroro kėdėje, bet galima neabejoti, kad tąsymasis dėl jo tarp prezidentės ir Seimo tęsis. Tai tik dar labiau didins įtampą prokuratūroje ir žlugdys jos autoritetą.
