Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Liudmilos Sliaužienės nuomone, tėveliai turėtų nuolat rūpintis vaiko dienos režimo formavimu.
„Dienos režimo įgūdžiai padeda visose gyvenimo srityse ir veiklose. Vaikas turi būti skatinamas viską daryti nustatytu laiku: eiti miegoti, keltis, valgyti, ruošti pamokas. Tinkama darbo ir poilsio, veiklos ir ramybės kaita padeda palaikyti darbingumą ir sveikatą bei prisideda prie psichinės ir fizinės gerovės. Dėl netinkamo arba nuolat keičiamo ir nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis“, – aiškino specialistė.
Nuovargis ar pervargimas?
Anot jos, nuovargis – tai organizmo būsena, kuriai būdingi laikini galvos smegenų žievės veiklos sutrikimai ir viso organizmo funkcijų pakitimai. Jo metu pablogėja informacijos pasisavinimas, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, sulėtėja atsakomosios reakcijos.
Vaikai gali jausti fizinius pojūčius, pavyzdžiui, varginantį akių ar galvos skausmą, stiprėjantį bandant susikaupti. Jeigu vaikas išsimiegojęs jaučiasi gerai, tai reiškia, jog jis buvo tik pavargęs, tačiau, jeigu ryte atsikėlęs nesijaučia žvalus ir energingas, tai reiškia, jog vaikas jau yra pervargęs.
Miego svarba ir sutrikimai
Miegas – reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis, apsaugantis nervines ląsteles nuo pervargimo ir išsekimo. Geras miegas yra gyvybiškai svarbus sveikatai ir gerovei. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas.
„Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui: kūdikių miego laikas yra daugiau nei 14 valandų; 3 – 6 metų vaikams reikia 10 – 12 valandų miego; 6 – 9 metų vaikams – ne mažiau 10 valandų miego; 9 – 12 metų ir vyresniems vaikams – ne mažiau 9 valandų miego“, – teigė L. Sliaužienė.
Vaikų raidos centro duomenimis, miego sutrikimai kamuoja 20-25 proc. vaikų. Gana dažnai pasitaiko naktinės baimės, naktiniai košmarai, ypač trejų - aštuonerių metų vaikams, kai vaizduotės veikla būna pati aktyviausia. Neišsimiegoję vaikai būna dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti veiklai. Dažnas neišsimiegojimas gali būti neurozių ir kitų ligų priežastis.
Apsaugo nuo nutukimo
Vieno Naujojoje Zelandijoje atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, kurie nuolat neišsimiega yra linkę į antsvorį. Mėgstantys pamiegoti paprastai turi mažesnį kūno masės indeksą (KMI). Taip pat sumažėja tikimybė ateityje turėti problemų dėl antsvorio. Tyrėjai nustatė, kad tinkamas miego režimas sumažina riebalinį kūno sluoksnį nesumažindamas raumenų masės.
Tyrimo metu stebėti 244 vaikus nuo trejų iki septynerių metų. Kas pusmetį buvo matuojamas vaikų ūgis, svoris, kūno masės indeksas (KMI), jų miego ir mitybos ypatumai. Buvo kreipiamas dėmesys į faktorius, darančius įtaką kūno masės indeksui: vaiko svoris gimimo metu, mamos išsilavinimas, šeimos pajamos.
Nustatyta, kad vidutiniškai vaikai miega po 11 valandų per dieną. Vaikams, kurie nuolat miega mažiau, septintaisiais gyvenimo metais išauga rizika turėti didesnį KMI. Todėl padaryta išvada, kad miegas turi lemiamos įtakos vaiko kūno struktūrai. Nuolatinis miego trūkumas gali skatinti vaikus daugiau valgyti ir mažiau judėti.
Tiesa, mokslininkai pripažįsta, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, jog būtų tiksliau nustatyta, kaip tam tikri miegojimo įpročiai veikia vaiko sveikatą.
