Į Vilniaus rajono Avižienių gimnaziją mokykliniu autobusu „Ford Transit“ Ričardas Stankevičius vaikus vežioja jau penktus metus. Vyras mielai pasirinktų kitą darbą, bet kaime jo nėra.
- Pamačius išvirstantį klegančių moksleivių būrį galima spėti, kad vilkiko ar keleivinio autobuso vairuotojo darbas lengvesnis nei jūsų? - paklausė R.Stankevičiaus lrytas.lt.
- Taip, mokyklinio autobuso vairuotojui reikia geležinių nervų. Laimė, kad kaimo vaikai dar paklusnesni nei miesto. Bet vyresni vis tiek lipa ant galvos. O bjauriausias laikotarpis, kaip spėjau įsitikinti, -- paauglystė.
Labai dažnai pasitaiko, kai didžiausius keikūnus iš autobuso tenka iš karto nuvesti tiesiai pas mokytoją. Mane pamatę pedagogai jau žino, kad vėl kažkas autobuse įvyko.
Keikiasi net patys mažiausi kaimo vaikai. Ir šlykščiausiu „matu“.
Tiesa, kai vyko policijos akcija ir kartu su mumis važiavo uniformuotas pareigūnas, moksleiviai tylėjo kaip vandens į burnas prisisėmę. Bet kitomis dienomis jie tik įlipę į autobusą paleidžia gerkles. Juk tiek laiko per pamokas tylėjo.
Kartais neišlaikęs ir aš imu ant triukšmadarių rėkti. Kai pakeliu balsą, dar klauso.
- Ne paslaptis, kad mokslo metų pradžią kai kurie moksleiviai šventė vartodami ir stipresnius gėrimus?
- Ne, pas mus to nepasitaikė. Gimnazijos direktorė griežta, tokie dalykai jai tikrai nepraslystų pro akis. Rūko taip pat tik vyresnių klasių moksleiviai. Jaunesni gal ir laksto į mišką dūmo patraukti, bet už rūkymą gimnazijos teritorijoje galima 50 litų baudą užsidirbti.
- Kokia mokyklinio autobuso vairuotojo darbo diena?
Kai tik prasideda mokslo metai, kiekvieną ankstų rytą važiuoju į kaimus surinkti moksleivius. Po pamokų visus juos parvežu namo. Taip - iki kitos vasaros.
Kol visus surenku, važiuoju tris reisus, nes mikroautobuse tik septynios vietos.
Dabar moksleiviams gerai. Galima sakyti, kad atvežu prie pat namų durų. nereikia dar kelis kilometrus žingsniuoti.
Be to, dar ir mokykloje dirbu. Esu ir stalius, ir elektrikas. Bet vis tiek valstybinėje įstaigoje daug neuždirbsi.
O ką darysi? Statybose 25 metus dirbau, bet daugiau negaliu, sveikata neleidžia.
- Vairuodamas mokyklinį autobusą iš moksleivių turbūt išgirstate ir šeimų istorijas?
- Vaikai atviri, bet apie tai, kaip gyvena tėvai, paprastai nepasakoja. Nebe tie dabar laikai.
Nors ir tų pasakojimų nereikia. Ne paslaptis, kad kaimuose daug girtaujančių šeimų. Pamatai neišsimiegojusį mažylį, kumšteliais trinantį akis, ir supranti, kad troboje iki išnaktų buvo linksmybės.
O apie ką vaikai kalbasi tarpusavyje, neklausau. Visą dėmesį sutelkiu į kelią. Juk moksleivius, o ne bulves vežu.
