Nors liepą pasibaigus pavasario sesijai didžioji dalis Seimo narių ilgam užvėrė parlamento rūmų duris, jų padėjėjai atostogų prašymų rašyti neskubėjo.
Įtariama, kad šie politikų talkininkai taip elgiasi tyčia.
Seimo kanceliarijos vadovai jau anksčiau dalijosi įtarimais, kad vasarą minėti valdininkai nedirba, tačiau atostogų prašymų nerašo, o kadencijos pabaigoje susižeria solidžias išeitines kompensacijas.
Pasibaigus šiai vasarai suskaičiuota, kad daugiau nei 30 dienų atostogų šiuo metu yra sutaupę per 60 padėjėjų.
Turi kuo užsiimti?
Daugiausia – net po du mėnesius – atostogų sukaupė Darbo partijos frakcijos atstovo Ričardo Sargūno pagalbininkai. Jie esą be atokvėpio plušo nuo šio parlamentaro kadencijos pradžios.
Anykščių-Kupiškio apygardoje išrinktas Seimo narys „Lietuvos rytui“ aiškino, kad jo padėjėjai ir vasarą turėjo darbo per akis: „Mano apygardoje du rajonai, todėl visada yra kuo užsiimti. Reikėjo ruoštis įvairiems renginiams, šventėms.
Bet rudenį jau galės išeiti pailsėti. Jokio piktybiškumo ar gudravimo tikrai nėra.“
Į didžiausių darbštuolių gretas pateko ir opozicijai priklausančio konservatoriaus Dainiaus Kreivio talkininkė, sukaupusi beveik 50 dienų atostogų.
Tačiau buvęs ūkio ministras tikino, kad savo darbuotojų neverčia dirbti be poilsio.
„Kad ji lyg ir atostogavo“, – nustebo D.Kreivys, išgirdęs, kad jo padėjėja darbuojasi be jokio atokvėpio.
Tiesa, prieš kelerius metus Seimo nariams dar sunkiau sekėsi savo padėjėjus priversti išeiti atostogų. Todėl, pavyzdžiui, buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko talkininkas buvo sukaupęs per 130 atostogų dienų.
Susidarydavo milijonai litų
Seimo kanceliarijos vadovas Jonas Milerius prisiminė, kad anksčiau kai kurie parlamentarų padėjėjai buvo įsigudrinę apskritai neiti atostogų: „Todėl kadencijos pabaigoje už nepanaudotas atostogas per ketverius metus susikaupdavo milžiniškos sumos.
Kartais ši suma siekdavo tris ar net penkis milijonus litų.“
Išmokėti kompensacijas kildavo sunkumų, nes tokių pinigų biudžete nebūdavo numatyta.
Nors dabartinio Seimo kadencija dar tik įpusėjo, už nepanaudotas atostogas jau tektų išmokėti kelis šimtus tūkstančių litų. Bet J.Milerius pasidžiaugė, kad, palyginti su ankstesniais metais, tokia suma nesukeltų didelių rūpesčių.
Kancleris stebėjosi
Kanceliarijoje J.Milerius tvarkosi kitaip nei Seimo nariai. Padalinių vadovai žino: jei pavaldinys išeis iš darbo su solidžia kompensacija, į jo vietą kurį laiką jis negalės priimti naujo darbuotojo.
„Bet su politinio pasitikėjimo komanda yra sunkiau – parlamentarų taip elgtis nepriversi“, – apgailestavo kancleris.
Seimo nariai turi tris padėjėjų etatus. Todėl J.Mileriui nesuprantami argumentai, jog darbo negalima organizuoti taip, kad du padėjėjai dirbtų, o vienas ramiai atostogautų.
Parlamento vadovybė pripažįsta, kad padėjėjai nesuinteresuoti eiti atostogų, nes jiems kur kas naudingiau atostogauti neoficialiai.
Taip jie gauna algą ir kaupia nepanaudotas poilsio dienas, už kurias kadencijos pabaigoje galės susižerti solidžias kompensacijas.
