Pirmadienį išplatinta žinia, kad Rusija užsimojo teisti daugiau kaip prieš 20 metų sovietinėje armijoje atsisakiusius tarnauti žmones. Tokį prašymą Lietuvos prokurorai gavo vasarą, tačiau pranešė apie tai tik dabar. Tokių žmonių, kuriems šiandien po 40-42 metus, oficialiai Lietuvoje gali būti per pusantro tūkstančio.
Pirmadienį paskelbta, kad Lietuva gavo iš Rusijos teisinės pagalbos prašymą, iš kurio aiškėja, jog iš stalčiaus traukiamos senos bylos, pagal kurias baudžiamoji atsakomybė gresia jaunuoliams, 1990–1991 metais atsisakiusiems tarnauti sovietų kariuomenėje.
Šią žinią patvirtino Generalinė prokuratūra. Tiesa, skelbiama, kad nors Rusijoje tai laikoma nusikaltimu, pagal Lietuvos įstatymus šie žmonės niekuo nenusikalto, tad ir teisinės pagalbos prašymas nebus vykdomas.
Pirmadienį prieš pietus Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė portalui lrytas.lt patvirtinusi, kad toks prašymas iš Rusijos iš tiesų gautas, patikslino, kad kalba eina apie vieną žmogų. Ar jis bus perspėtas, prokuratūra neatskleidžia.
Tokių prašymų jau būta
E.Martinonienė teigia, kad tokių Rusijos prašymų būta ir praeityje.
„Daugiau nei prieš dešimtmetį keli tokie prašymai (analogiški dabar gautam) jau yra buvę. Visais atvejais juos atsisakyta vykdyti. Į paskutinį prašymą atsakymas dar nėra parengtas“, - lrytas.lt žurnalistui sakė Generalinės prokuratūros atstovė.
Konkretaus termino, per kurį turi būti atsakyta į teisinės pagalbos prašymą, nėra.
E.Martinonienė sako, kad pagal bendrus teisinės pagalbos principus, teisinė pagalba kitai valstybei nėra teikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti šalies saugumui, suverenitetui ar prieštarauja šalies pagrindiniams įstatyminiams principams.
Kalbant bendrai, pasak E.Martinonienės, teisinė pagalba taip pat neteikiama, jeigu šalyje, kuri gavo tokį prašymą, konkreti veika nėra vertinama, kaip nusikaltimas.
Patvirtinusi, kad panašių prašymų, kurie nebuvo vykdomi, Lietuva iš Rusijos jau buvo gavusi praeityje, prokuratūros atstovė nepanoro komentuoti ar žmonėms, dėl kurių buvo kreiptasi, neiškilo problemų keliaujant.
„Šito nedetalizuosim. Negaliu į tai atsakyti“, - sakė E.Martinonienė.
VSD perspėja visus atsisakiusius tarnauti sovietams
Kaip jau buvo skelbta, Valstybės saugumo departamentas žmones, prieš 20 metų atsisakiusius tarnauti sovietinėje kariuomenėje, perspėjo dėl jiems kylančios grėsmės.
„Kaip informavo Generalinė prokuratūra, Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atmetė tokios teisinės pagalbos prašymą.
Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes. Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai, kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui“, - rašoma VSD pranešime.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad valstybė privalo pasirūpinti žmonėmis, kurie prieš ketvirtį amžiaus atsisakė tarnauti kitai valstybei.
„Visų pirma, valdžios struktūros turi nedelsdamos susisiekti su visais, kuriuos gali paliesti šios provokacijos ir suteikti jiems teisines konsultacijas. Tie žmonės neturėtų vykti į Rusiją ir Kremliaus politikai pritariančias valstybes. Taip pat svarbu informuoti kitų valstybių institucijas, kad neįvyktų kokių nors nesusipratimų jų teritorijose. Turime ypatingai globoti šiuos žmones.
Tokie apgailėtini veiksmai tik parodo Kremliaus desperaciją ir nesugebėjimą suvaldyti savo pykčiu užvaldytų smegenų“, - socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė R.Juknevičienė.
Ji taip pat „daugiau, nei skandalingu“ pavadino prokuratūros elgesį, kadangi teisinės pagalbos prašymas gautas dar vasarą.
„Pasirodo, prašymas gautas vasarą, bet jie tylėjo! O ir kreipimosi turinio atskleisti negali. Vadinasi, jei ne BNS paklausimas prokuratūrai, tai niekas, įskaitant ir atsisakiusiuosius, nebūtų žinojęs apie Rusijos veiksmus ir planus“, - teigia R.Juknevičienė.
Prievartinės tarnybos atsisakė per 1,5 tūkst. jaunuolių
Agentūra BNS skelbia, kad Rusijos baudžiamasis persekiojimas gresia tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos valdžios po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.
Dalis tokių jaunuolių buvo pagrobti ir prievarta išvežti į sovietų armijos karinius dalinius, dalis nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, keli jaunuoliai, sovietų armijos atstovų persekiojami, žuvo, kiti, bijodami susidorojimo su jais ar jų šeimos nariais, patys grįžo į sovietų karinius dalinius, dar kiti išvengė sovietų armijos represijų slapstydamiesi.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius – iš jų 21 jaunuolis 1990 metų kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 – sugaudyti ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius. 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.
1465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą.
