Tai rodo Lietuvos generalinės prokuratūros iš Rusijos gautas teisinės pagalbos prašymas.
„Toks teisinės pagalbos prašymas gautas. Kadangi ši veika, kuri Rusijoje pripažįstama kaip nusikalstama, Lietuvoje nėra nusikalstama, teisinės pagalbos prašymas nebus sprendžiamas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.
Atskleisti daugiau bylos detalių Generalinė prokuratūra atsisakė.
Rusijos baudžiamasis persekiojimas gresia tiems Lietuvos piliečiams, kurie, paraginti Lietuvos valdžios, po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.
Dalis tokių jaunuolių buvo pagrobti ir prievarta išvežti į sovietų armijos karinius dalinius, dalis nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, keli jaunuoliai, sovietų armijos atstovų persekiojami, žuvo, kiti, bijodami susidorojimo su jais ar jų šeimos nariais, patys grįžo į sovietų karinius dalinius, dar kiti išvengė sovietų armijos represijų slapstydamiesi.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius – iš jų 21 jaunuolis 1990 metų kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius. 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.
1465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą.
Reaguodama į naujienų agentūros BNS pranešimą apie Rusijos ataką prieš sovietinėje armijoje atsisakiusius tarnauti Lietuvos jaunuolius, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, kad tai yra dar vienas įrodymas, kad prieš Baltijos valstybes ruošiamos nuolatinės provokacijos, į kurias turime reaguoti solidžiai ir labai atsakingai.
„Pirma, valdžios struktūros turi nedelsdamos susisiekti su visais, su kuriais gali būti susijusios šios provokacijos ir suteikti jiems teisines konsultacijas. Tie žmonės neturėtų vykti į Rusiją ir Kremliaus politikai pritariančias valstybes. Taip pat svarbu informuoti kitų valstybių institucijas, kad neįvyktų kokių nors nesusipratimų jų teritorijose“, – tolimesnius žingsnis vardija Seimo narė.
Pasak parlamentarės, visi žmonės, kuriuos gali paliesti ši Kremliaus provokacija, turi būti ypa globojami.
„Vertinant politiškai, akivaizdu, kad Rusija siekia parodyti savo interesus visose buvusiose okupuotose valstybėse.
Šią provokaciją sieju su provokacija Estijoje, pagrobiant saugumo pareigūną. Kita vertus, tokie apgailėtini veiksmai tik parodo Kremliaus desperaciją ir nesugebėjimą suvaldyti savo pykčiu užvaldytų smegenų. Todėl svarbiausia – neišsigąsti ir susitelkti“, – sako R. Juknevičienė, įtardama, kad taip Kremlius bando keršyti ir už Lietuvoje tiriamas Sausio 13-osios ir Medininkų bylas.
