Po valgyklą maskviečiai vaikšto pasipūtę, pirštu tikrina lėkščių švarą. Stengiasi, kad prie stalo paskutinis žodis būtų jų. Garsiai komentuoja, kad Rusija jau po savaitės paliks Ukrainą be kelnių.
Baisiai stebisi, kad prie stalo sėdinti studentė nesupranta rusiškai: „Netrukus išmoksi!“ - kietai tarsteli dėdulė.
Šakute ir peiliu valgyti nemoka: sardelę pirmiausia susipjausto, peilį padeda šalia ir tada smeigia gabalėlį šakute. Viską, net bulves, valgo su duona. Maisto kraunasi tiek, kad įveikti nesugeba.
Atvykėliai iš Vokietijos save laiko vokiečiais, bet kalbasi rusiškai. Jiems Vladimiro Putino politika atrodo kiek kitaip nei atvykėliams iš Maskvos. Vokietijos rusai į politines diskusijas leidžiasi santūriai, nepuola kritikuoti Lietuvos.
Žmonės iš Kaliningrado Druskininkuose jaučiasi beveik namie. Ramiai šnekasi, kokių lietuviškų prekių jau neliko jų parduotuvėse, ką protingiau gabentis per sieną, ir svarsto, kada pabėgėliai iš Donecko užleis mokiniams mokyklas.
Doneckiečiais niekas pernelyg nesidžiaugia: labiau norėtų gyventi be trikdžių.
„Sakė, kad juos paskirstys po visą Rusiją, bet kažkodėl vagonais gabena pas mus. Įsivaizduoja, kad mes juos išlaikysime?“ - niūriai sako Karaliaučiaus gyventoja.
Ji jau neatsimena, kad jos tėvai taip pat atvyko ne į savo žemę.
Visi su aborigenais lietuviais bendrauja globėjiškai ir nepraleidžia progos perspėti, kad su V.Putinu nejuokautume.
Santūriausiai laikosi baltarusiai: ramiai pasakoja, kad "batjka" ("tėvelis", Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka) kolūkius dotuoja, nes antraip jie neišsilaikytų. Juokiasi, kad švarios tik Baltarusijos pakelės, o toliau nuo kelių esančių gyvenviečių niekas neprižiūri ir neremontuoja.
Viena vakarietiškai apsirengusi moteris iš Minsko prisipažįsta, kad prieš prezidento rinkimus į jos vyro vadovaujamą akcinę bendrovę atėjo berniukai su antpečiais ir pasakė, kad A.Lukašenka turi surinkti 85 procentus balsų.
„Jeigu ne, pasodinsime direktorių į kalėjimą“, - štai ką jie mums paaiškino", - gūžteli pečiais minskietė.
Ji sako, kad jų šalyje viskas perkama, todėl neilgai trukus tariama ramybė subyrės.
Kai su maskviečiais lieki akis į akį, jie irgi iškart nustoja girtis – net apie V.Putiną drožia atvirai ir tiesiai.
„Mums daro įspūdį, kad jis sugeba Rusiją tarptautinėje arenoje pateikti kaip galingą šalį. Bet savais nesirūpina: rusų labui nedaro visai nieko.
Kai atėjo į valdžią, atlyginimus pakėlė trimis rubliais – taip gali pasielgti tik kuoktelėjęs žmogus, nė sykio nebuvęs parduotuvėje: už tiek neišeitų nė pusės duonos riekės“, - dėsto dirbanti pensininkė maskvietė.
Moteris sako, kad jos pensija – 14 tūkstančių rublių (apie 985 litus), bet tik todėl, jog Maskva – labai brangus miestas.
„Žmonės už 100 kilometrų nuo Maskvos pensijos gauna aštuonis tūkstančius rublių, o tai praktiškai reiškia badą. Ten nieko nėra – nei socialinių paslaugų, nei normalių parduotuvių, o kolūkiui atvežtą sėklą išsidalija gyventojai, nes pirmininkas sako, jog sėjai nėra degalų“, - sako maskvietė.
Gydytoja iš Sankt Peterburgo prisipažįsta, jog laukia, kad greičiau atsirastų dar didesnis pamišėlis už V.Putiną ir jį nušautų.
„Bet netrukus išdygtų naujas putinas", - nedrąsiai įsiterpiu.
„Mes – revoliucijos lopšys. Kol keli revoliucijas, nereikia dirbti", - ironizuoja Peterburgo gyventoja.
O paskui liūdnai sako: „Mes esame šalis, kuri netiki niekuo, išskyrus karą. Kraujas rusams kvepia. Pasižiūrėkite į šiuos žmones: jie nurodinėja, kaip reikia gyventi, vos savaitei atvykę į kitą šalį. Esame tauta, kuri iš istorijos nesimoko."
Ką čia bepridėsi: nesimokote.
