Estijos saugumo pareigūno pagrobimas tokia priemonė ir yra, o kartu ir Rusijos siunčiama žinia NATO valstybėms prie Baltijos jūros, kad panašių reidų bus ir daugiau. Nebūtinai pasienyje.
Kiekvienai valstybei Rusija dažnai parenka savitą variantą. Ir netgi tokį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kvailas, absurdiškas, bet laikui bėgant pasiteisina.
Akivaizdžiausias pavyzdys - Rusijos teisinės pagalbos prašymas dėl Lietuvos piliečių, atsisakiusių tarnauti sovietinėje kariuomenėje 1990-1991 metais. Ne tik teisiniu, bet ir sveiko proto požiūriu tai visiška nesąmonė, bet, „aktyvių priemonių“ sumanytojų nuomone, tai galėtų būti ir ilgai grojanti plokštelė.
Kam iš tikrųjų „prašymas“ skirtas? Žinoma, kad ne prokuratūrai, net ir uždedant atitinkamą slaptumo žymą. Rusija iš anksto žino Lietuvos atsakymą, jai jo net ir nereikia. „Prašymas“ skirtas visuomenei, kad prasidėtų diskusija.
Mano požiūriu, Lietuvos generalinė prokuratūra teisingai padarė neskubėdama to „prašymo“ viešinti. „Aktyvių priemonių“ akcijose visada reikia analizuoti platesnį kontekstą. Šaltojo karo metais KGB suorganizuota diskusija demokratinėje valstybėje visada buvo žvalgybinės operacijos dalis.
Iš pažiūros idiotiškas žygis apskaičiuotas neblogai. Po kelių bandymų pagaliau „prašymas“ pasiekė visuomenę ir įtempto meto fone bemat aktualizavosi. Manau, kas tą dokumentą rengė, tas per trečias rankas jį ir paviešino arba pašnibždėjo, kad toks yra.
„Prašymas“ dėl vieno ar kelių asmenų staiga pavirto į pusantro tūkstančio galimų ir skaičius didėja. Po Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimo pastariesiems nevykti į Rusiją bei kitas ne ES šalis pakvipo dar ir grėsme.
Nepabūgę daug baisesnių grasinimų būdami jauni, dabar tie subrendę vyrai dar kartą gali pasiųsti persekiotojus... toli toli. Bet yra šeimos, giminės, ir tai visada akcijų rengėjų būna apskaičiuota.
Kas nors būtinai paklaus: o kiek laiko tokio apribojimo nevykti reikės laikytis? O jeigu verslas ne ES valstybėse? Pavyzdžiui, Gruzijoje. Ar Lietuvos valstybė tikrai apgins?
Pagaliau bus paklausta prezidentės nuomonės. Jeigu prezidentė atsakys, kad tuo metu ji valdžioje nebuvo, teks klausti tų, kurie buvo. Ir kas tada pasakys, kad šitas „prašymas“ pašvinkęs? Taip, pašvinkęs, bet smarvės irgi yra pakankamai.
Panašaus kvapo akcijos jau būta. Kodinis jos pavadinimas: savi šaudė į savus. Ir negali sakyti, kad ji nepasisekė. Visuomenė diskutavo, piktinosi, kai kas kėlė bylas. Ir laikinai pasibaigė niekuo. Kaip rašo vienas buvęs VSD darbuotojas: drauge generole, užduotis įvykdyta. Smarvė paskleista.
Pražūtinga neįvertinti priešo. Rusijos saugumo tarnybos - vienos stipriausių pasaulyje. Turi vis daugiau pinigų, savos gamybos technikos, savo mokyklą, nereikia ieškoti strateginių partnerių paramos.
Šiuo metu didelė Rusijos žvalgybinių pajėgų dalis sutelkta Ukrainoje, ardant šios šalies kariuomenę iš vidaus. Ir jiems sekasi, nes įdirbis senas, be to, nėra nei kalbos, nei išvaizdos barjero.
Yra dar viena palanki Rusijos saugumo tarnyboms aplinkybė: V.Putinas, kas reta tarp didelių valstybių vadovų, labai gerai suvokia tokių tarnybų specifiką, galimybes ir žino, ko iš jų reikalauti. Šiais laikais tai didelis privalumas. Ypač formuojant užduotis.
Rusijos žvalgyba buvo sukelta ant kojų dar tada, kai Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai metu prioritetu ir iš anksto netgi laimėjimu paskelbė ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties pasirašymą.
Sumažėjus įtampai Ukrainoje (vis daugiau ženklų, kad Kremliaus naudai) Rusija imsis Baltijos valstybių. Apie tai kalba daug pasaulyje pripažintų politologų ir ekspertų. Pirmiausia tai bus žvalgybų karas, pagausės „aktyvių priemonių“. Kokios jos bus, gali prognozuoti tik rimtai į šiuos dalykus žiūrintys analitikai.
Jautri vieta yra karinis tranzitas į Kaliningradą. Gali būti ir keršto akcijų, susijusių su VSD veikla. Dėl pastarojo Rusijai veikti lengviau, nes per du Seimo tyrimus VSD buvo psichologiškai dezorganizuotas, o iš Lietuvos pareigūnų dalyvavimo Estijoje demaskuojant Rusijos šnipą buvo viešai tyčiojamasi. Ką padarysi, toks buvo kai kurių įtakingų politikų supratimas.
Bet dar ne viskas prarasta. Kas buvo - pražuvo, naujų iššūkių fone reikia ieškoti pozityvių sprendimų. Vienas jų, manau, yra Valstybės gynimo tarybos reforma, orientuota į žvalgybinės informacijos integraciją, analizę ir prognozes.
Ne menkesnė problema yra ir valstybės institucijų reakcija į provokacijas. Iš jų suinteresuotos žvalgybos daro išvadas apie informacijos sklaidą ir reagavimo koordinaciją, taip pat santykius tarp valdžios vadovų. Labai dažnas atvejis, kai jau šaukštai po pietų, - pradedama galvoti apie savo viešų tekstų klaidas, kurias dar stengiamasi negrabiai užglaistyti.
Žvalgybiniai karai turi savo logiką ir taisykles. Aktyvios priemonės niekada nėra savitikslės. Jos dažniausiai nukreiptos į negatyvios žmonių nuomonės apie savo valstybę formavimą ir „penktosios kolonos“ gausinimą. Lietuvai šiuo metu reikia būti itin budriai.
