Fondo „Sūduvos idėja“ neatsitiktinai buvo įgyvendinta šiame pasienio miestelyje.
Carinė Rusija Kalvarijoje buvo pastačiusi kalėjimą, kuriame iš pradžių buvo kalinami 1863 metų sukilimo dalyviai, o vėliau – knygnešiai, spaudos darbuotojai, Lietuvos prezidentas Kazys Grinius su žmona bei kiti Sūduvos krašto šviesuoliai.
Per visą spaudos draudimo laikotarpį areštu ar kalėjimu buvo nubausti bei viename iš didžiausių Pietvakarių Lietuvoje Kalvarijos kalėjime buvo kalinami keli šimtai pasipriešinimo dalyvių.
Praėjusių metų rudenį būsimo paminklo vietoje buvo įleista kapsulė su laišku ateities kartoms.
Fondo atstovai atrinko skulptoriaus Z.Buterlevičiaus darbą.
Jame pavaizduota atversta knyga ir spygliuota viela apjuostas pažinimo simbolis – obuolys.
Paminklo pamatas buvo sumūrytas iš lauko akmenų, kuriuos surinko Jungėnų Sangrūdos, Kalvarijos bei Punsko moksleiviai, dvi vasaras dalyvavę istoriniame žygyje „Knygnešių takais“.
„Su akmeniu draugauju jau 35 metus. Šiam paminklui vieną akmenį dovanojo Vinco Botyriaus karjeras, kitą laukų riedulį turėjau pats.
Paminklą pradėjau kalti šių metų pavasarį savo sodyboje Kvietkinės kaime“, – pasakojo netoli Kalvarijos gyvenantis skulptorius Z.Buterlevičius, praėjusiais metais kitu savo darbu – paminklu Kristijonui Donelaičiui – papuošęs Marijampolę. ˙
