„Taigi siaubas kas darosi! Šiandien narkomanai mus tik apvaginėja, o rytoj pjauti pradės! Neseniai išvijau per tvorą į mano sklypą lindusį jaunuolį. Jis nenorom pasišalino, bet nueidamas išsitraukė švirkštą ir pagrasino – atseit, tylėk, boba, nes įdursiu švirkštu, aš AIDS sergu“, – šią savaitę Pramonės darbuotojų sodų bendrijos susitikime su Vilniaus 2-ojo policijos komisariato pareigūnais jausmingai kalbėjo viena gyventojų.
Eišiškių plente įsikūrusią sodininkų bendrijos gyvenvietę galima būtų pavadinti rojaus kampeliu. Ji įsikūrusi prie vaizdingo pušyno. Iš 432 bendrijos narių 286 čia gyvena nuolat. Tvarkingi, kai kurie net prašmatnūs.
Tačiau rojus virto pragaru. Ši sodininkų gyvenvietė jau senokai tapo savotišku tranzitiniu narkomanų keliu į čigonų taborą Kirtimuose. Nuo Naujininkų pusės atvažiuoja 42-ojo maršruto autobusas, iš jo išsirita būriai į žmones jau vargiai panašių būtybių, kurios sodininkų gyvenvietės gatvėmis traukia link miško, o jį perėjusios atsiduria Kirtimų tabore.
Išvogė vištas ir kalakutus
Vietos gyventojai pasakojo, jog vaizdas primena slogutį iš Stepheno Kingo siaubo romanų: per gražią gyvenvietę, siūbuodami it zombiai, sliūkina galvas nunarinę, po gobtuvais pasislėpę šešėliai. O eidami per gyvenvietę narkomanai vagia viską, kas blogai ir kas gerai padėta: dviračius, žoliapjoves, kibirus. Bet kokius daiktus, kuriuos galima parduoti ar su čigonais išmainyti į kvaišalų dozę.
„Mano naminius paukščius ištempė – vištas, kalakutus. Net vazoną su gėlėmis nugvelbė“, – pasakojo bendrijos pirmininkas Gintaras Gruodis.
Jis sakė, kad narkomanai ir vagystės – jau daugybę metų niūri sodininkų kasdienybė, bet šią vasarą ir rudens pradžioje narkomanai visiškai suįžūlėjo.
„Jie ne tik miesto autobusais atvažiuoja, juos atveža automobiliais iki pamiškės augaloti, kalėjime, matyt, sėdėję vyrai. Tarsi kokie narkomanų apsaugininkai, turbūt kvaišalų perdirbėjai. Vietiniai, ypač pagyvenę žmonės, jų labai bijo“, – kalbėjo G.Gruodis.
„Šią vasarą netekau gero, brangaus dviračio. Atrodo, saugojau, bet vos nusisukau – nebėra. Gyvenu čia jau dvidešimt metų, abiejų rankų pirštų suskaičiuoti neužtektų, kiek daiktų iš mūsų, kaimynų, pavogta. Bet ši vasara ypatinga – apkvaišę narkomanai plėšia vidury dienos, tiesiog žmonėms matant“, – piktinosi nuolatinė sodų bendrijos gyventoja Diana.
Sovietiniai narkomanai – taikūs
Ji prisiminė, kad prieš dvidešimt metų, kai buvo vaikas, narkomanai pro sodininkų gyvenvietę irgi vaikščidavo į taborą, bet niekada nevogdavo. Mandagiai sveikindavosi, paprašydavo vandens atsigerti, nes po dozės juos smarkiai troškina. Vaikams net saldainių pasiūlydavo.
O dabar sodininkai piešia pasaulio pabaigą primenančius vaizdus.
„Tik pamanykite, narkomanai badosi į kojas prisėdę pamiškėje, po mūsų langais. Mūsų vaikai tokius vaizdus mato, kad baisu. Aš suprantu, jie ligoniai, vargšai žmonės, turi teises. Bet ir mes žmonės, irgi turime teisę ramiai ir saugiai gyventi“, – kalbėjo sodininkų bendrijoje gyvenanti aktyvi vilnietė Ramunė Ribokienė.
Sodininkų kantrybė galutinai trūko, kai neseniai vagis bandė išnešti brangią antikvarinę komodą.
„Eina vyras gatve, tempia dailų baldą. Galvojome, naujakurys atsikraustė. Laimė, kažkuris kaimynas susivokė, paskambino policijai, sulaikė vagį“, – pasakojo R.Ribokienė.
Kvaišalų vergus lupo lazdomis
Prieš dešimt metų Eišiškių plento sodininkai buvo apmažinę vagių narkomanų srautus savo jėgomis. Griebėsi priemonių, nesuderinamų su įstatymais ir europietiškojo humanizmo principais.
Vietinis jaunimas telkėsi į neformalius savigynos būrius, ir vos tik bendrijos teritorijoje pasirodydavo į taborą ar iš jo traukiantis svyruoklis kvaišalų vergas, jį kaip reikiant iškaršdavo.
„Negalime sau leisti savavaldžiauti. Ginsimės įstatymo numatytais būdais“, – pilietiškai nusprendė bendrijos pirmininkas G.Gruodis ir į akistatą su pasipiktinusiais sodininkais pakvietė Vilniaus 2-ojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados pareigūnus.
Pas čigonus – kaip tarakonai
Policininkai, išklausę sodininkų skundus, atsakė, jog jų bėdos, susijusios su narkotikų prekyba Kirtimų tabore, jiems žinomos ir suprantamos.
Akibrokštas, bet narkomanų srautai per Eišiškių plento sodų masyvus padidėjo po to, kai policija užkardė priėjimus prie taboro iš Metalo gatvės.
„O narkomanai – kaip tarakonai: vieną skylę uždarei, pro kitas prilenda“, – pastebėjo vienas policijos pareigūnų.
Susitikimo su policija Eišiškių plente metu Ispanijoje vyko Lietuvos ekipos varžybos su turkais, tad pokalbis buvo trumpas ir gana vaisingas.
Sutarta, jog sodininkai įsirengs vaizdo kameras, o policija atsiųs patruliuoti pareigūnų ekipažus.
Lengviau atsiduso ir bendrijos pirmininkas G.Gruodis.
„Iš tiesų, jau tą patį vakarą budėjo policija. Susitarėme, kad jie čia pasirodys vakarais, kartkartėmis. Tikėkimės, atsikvėpsime nuo vagysčių“, – vylėsi pirmininkas.
Vien policijos jėgų neužtenka
Robertas Daugėnas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininkas
„Narkotikų prekyba ir kitos su Kirtimų taboru susijusios socialinės problemos yra daugiasluoksnės, jos ne tik kriminalinės. Todėl vien policijos pajėgų joms įveikti neužtenka, reikia bendrų teisėsaugos, miesto savivaldybės, socialinių tarnybų veiksmų.
Tabore buvo sulaikyta narkotikų įsigyti atvykusių 600 asmenų, pradėta daug ikiteisminių tyrimų dėl prekybos narkotikais. Tačiau bėda tokia, kad vieni taboro gyventojai pasodinami, o į laisvę grįžta atsėdėję, ir taip sukasi užburtas ratas.
Vis dėlto bendromis jėgomis su savivaldybe imtasi veiksmų prieš taboro piktžaizdę. Po truputį griaunami nelegalūs statiniai. LESTO po žeme nutiesė elektros laidus, tokiu būdu apsunkino elektros vagystes.
Romai jau keliasi iš Kirtimų taboro, išvyksta į Jungtinę Karalystę, nes gyventi jiems įprastą gyvenimo būdą Vilniuje vis sudėtingiau.“
