Universitetas ir Vakarų laivų gamykla, kurios antrinėje įmonėje vyko unikalaus laivo statybos, sutartį pasirašė 2012 metais, o startas statyboms duotas pernai liepą. Nuleidus laivą į vandenį bus atliekami įrangos tikrinimo ir testavimo darbai, o lapkritį laivas bus pakrikštytas ir oficialiai įgis „Minties“ vardą.
Kitų metų pradžioje jau numatomos pirmosios mokslo ekspedicijos.
39 metrų ilgio ir 12 metrų pločio laboratorijoje ant bangų dirbs šeši įgulos nariai, kuriems vadovaus kapitonas Sigitas Petraitis. Vienu metu juo galės plaukti į ekspedicijas dar dvylika mokslininkų.
„Mintis“ galės plaukioti iki 200 jūrmylių nuo kranto atstumu, jai nebaisios net 3,5 metro aukščio bangos. Laive sumontuota galinga energetinė jėgainė, modernūs eigos įrenginiai, šiuolaikinė radijo ryšio, navigacinė įranga. Bus įrengtos dvi laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams.
Norvegų projektuotojai katamarano tipo laivo korpusą parinko neatsitiktinai – būtina užtikrinti maksimalų laivo stabilumą. Tai ypač svarbu plaukiojančiai laboratorijai, kurioje sudėtingus tyrimus atliks mokslininkai. Juk laivas plauks į atvirą jūrą, o ten neišvengiamas nuolatinis bangavimas. Unikalaus projekto įgyvendinimas kainavo 33,5 mln. litų. Dar bent dešimties milijonų prireiks mokslinei įrangai.
Šventinėje ceremonijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis džiaugėsi, kad Lietuva turi pirmąjį mokslinių tyrimų laivą ir pabrėžė, kad įgijęs šį laivą Klaipėdos universitetas taps tikra jūrine aukštąja mokykla.
Klaipėdos universiteto vadovai įsitikinę, jog dešimtis milijonų litų kainavęs laivas – ne prabanga, o būtinybė. Moderni plaukiojanti laboratorija padės klaipėdiečiams įsitvirtinti Europos Sąjungos jūrinių tyrimų srityje ir nuodugniai ištirti Lietuvos krantus skalaujančius Baltijos jūros vandenis.
Bendrovės Vakarų laivų statyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad šio laivo statyba – istorinis įvykis dar ir todėl, kad paskutinį kartą Lietuvos užsakovams įmonės meistrai laivus statė 1996–1997 metais. Tuokart Vakarų laivų statyklos specialistai „Lietuvos jūrų laivininkystės” užsakymu pastatė du laivus – „Vytautą” ir „Gediminą”. Be šio aukštųjų technologijų laivo sunku būtų įsivaizduoti kuriamą Nacionalinį jūros mokslų ir technologijų centrą. Laivo kaina sudarys trečdalį viso Jūrinio slėnio projekto, kuris suvienys mokslą, studijas ir verslą, vertės.
Laivo projektavimas ir statyba finansuojami projekto „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“ lėšomis, kurių didžiąją dalį sudaro Europos Sąjungos struktūrinė parama.
