Antradienį susitikę prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras ir aukštųjų mokyklų rektoriai sutarė, kad toks slenkstis galėtų pakelti mokslo kokybę ir yra reikalingas. Jis būtų įvestas Švietimo ir mokslo ministerijos sutartimis su universitetais. Tokias sutartis įteisinančios pataisos dar derinamos, bet jas rudens sesijoje tikimasi pateikti svarstyti Seimui.
„Apie tai mes šiandien kelis kartus diskutavome, bet jisai minimalus balas, manau, kad tikrai nebus vienodas visoms aukštosioms“, - žurnalistams Prezidentūroje sakė ministras.
Prezidentės švietimo, mokslo ir kultūros patarėjų grupės vadovė Rūta Kačkutė teigė, kad beatodairiškas pelno vaikymasis, kai siekiama tik studentų kiekybės, sumenkina aukštojo mokslo kokybę, todėl nustatyti privalomą žinių lygį, kurio nepasiekus nebūtų leidžiama pradėti studijų, būtų geras dalykas.
„Universitetai turėtų pasistengti nustatyti tam tikrą žemiausią kartelę, su kokiais balais studentai gali būti priimami į aukštąsias mokyklas. Buvo apie tai diskutuojama ir tai vienu ar kitu būdu atsispindės rengiamame įstatyme“, - vylėsi ji.
Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas savo ruožtu sakė, kad universitetai nesipriešintų minimalaus balo įvedimui.
„Panašu, kad rektoriai (...) pritaria šitam“, - teigė jis.
Kartu P.Baršauskas dėstė, kad iš esmės studijų kokybę pakeistų sisteminė studijų finansavimo reforma.
„Pati socialiai teisingiausia sistema yra, kada nedidelę dalį moka visi studijuojantys, likusią dalį moka valstybė. Tai yra socialiai teisingiausia, bet yra nelengva ją įvesti į mūsų gyvenimą, čia net reikėtų ir Konstitucijos pataisų“, - sakė rektorius.
Ministras sutiko, kad finansavimo reforma reikalinga, bet prognozavo, kad diskusijos dėl jos bus sunkios. Jis sakė, kad tokią reformą numatančios pataisos galėtų atsirasti tik po ilgų visuomenės diskusijų - esą nėra vieno visuotinai priimtino finansavimo modelio. Šiuo metu parengtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisos esminių finansavimo pokyčių nenumato.
„Galiu pasakyti taip - jeigu mes būtume įtraukę finansų dalį ir aukštojo mokslo studentų finansavimo klausimą, šitas įstatymas dar nebūtų pateiktas ne tik ministerijoms derinti, ko gero, jisai būtų neišėjęs dar iš ministerijos (...). Kas pasakys, į kurią pusę reikia keisti - visi nemoka, visi moka, visi moka po truputį? Nėra tas klausimas visuomenėje pribrendęs“, - sakė ministras.
Pasak patarėjos, prezidentė, be kita ko, pasisako už studijų trukmės trumpinimą, taip pat mano, kad aukštųjų mokyklų jungimasis turi būti savaiminis ir vykti pačių universitetų iniciatyva.
P.Baršauskas tuo metu pasigenda valstybės paskatų universitetams jungtis.
„Universitetai patys šito nepadarys, turi atsirasti valstybės skatinimo, motyvacijos sistema, kuri trauktų tą daryti“, - spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidente kalbėjo rektorių atstovas.
Įstoja visiškai nepasirengę jaunuoliai
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija antradienį svarstė šių metų brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, tendencijas ir perspektyvas.
Priėmimo į aukštąsias mokyklas tendencijas pristatęs švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pažymėjo, kad kasmet mažėja ir iki 2020 m. toliau mažės potencialių studentų skaičius - nuo 2009 m. abiturientų skaičius krito ketvirtadaliu. Universitetuose bendras studentų skaičius sumažėjo 26 proc., o kai kuriuose universitetuose studentų smuko daugiau nei trečdaliu: pavyzdžiui, Šiaulių universitete - 56 proc., Lietuvos edukologijos universitete - 38 proc., Klaipėdos universitete - 33 proc. „Todėl aukštosios mokyklos turi spręsti klausimą, kaip pritraukti studentus, tačiau ne studijų kokybės sąskaita“, - akcentavo švietimo ir mokslo viceministras.
Iš visų priimtų į I pakopą universitetuose valstybės finansavimą 2014 m. gavo 51 proc. stojančiųjų. Ryškus pasirengimo studijuoti skirtumas tarp priimtųjų į valstybės finansuojamas ir mokamas studijas. Daugiausia priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose surinko 6-8 balus iš 10 galimų konkursinio balo maksimumo, kolegijose dominuoja surinkusieji iki 4 balų. Į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose 57 proc. įstojo surinkę iki 4 balų, kolegijose tokių - 90 proc.
Žemiausias konkursinis balas universitetuose buvo 0,45, o kolegijose - 0,35. „Tai reiškia, kad į kai kurias aukštąsias mokyklas įstoja visiškai studijoms nepasirengę jaunuoliai, mokyklas baigę žemais pažymiais ir nelaikę valstybinių brandos egzaminų“, - sakė švietimo ir mokslo viceministras. Pasak R.Vaitkaus, šiai problemai spręsti Mokslo ir studijų įstatymo pataisose numatytas minimalus konkursinis balas, šiuo metu tokį priėmimo slenkstį taiko tik keletas aukštųjų mokyklų.
Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras, pasirinkimų studijuoti balansas studijų sričių atžvilgiu gerėja, populiariausių studijų programų dešimtuke jau atsirado ne tik socialinių mokslų, bet ir biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų programos. Siekiant studijų kokybės bei tarptautinio žinomumo Lietuvos aukštosioms mokykloms būtina dalyvauti pasauliniuose reitinguose, o ypač U-Multirank projekte, bei didinti savo tarptautiškumą.
Nacionalinio egzaminų cento direktorė Saulė Vingelienė informavo, kad nors abiturientų skaičius, lyginant su 2013 m., buvo mažesnis 4 proc., pasirinktų ir laikytų egzaminų skaičius išaugo daugiau nei procentu. Didesnis skaičius mokinių rinkosi laikyti geografijos, fizikos, chemijos, biologijos, anglų kalbos, matematikos ir informacinių technologijų valstybinius brandos egzaminus. Tiek juos išlaikiusių, tiek pasiekusių aukštesnįjį pasiekimų lygį procentas padidėjo.
Aukštesnįjį pasiekimų lygį šiemet pasiekė dvigubai daugiau anglų kalbos valstybinį egzaminą laikiusių mokinių, arba kas antras laikiusysis. Iš gamtos mokslų išsiskiria chemija - vienas iš keturių šį brandos egzaminą laikiusių abiturientų pasiekė aukštesnįjį pasiekimų lygį.
Pasak S.Vingelienės, viena iš spręstinų problemų - mokykloje gaunami pažymiai ir egzamino rezultatai ne visuomet sutampa, gerai mokykloje vertinti mokiniai kartais gauna prastus egzamino vertinimus. „Čia ir mokyklų darbo klausimas. Savo ruožtu mes tobulinsime matematikos ir užsienio kalbos egzamino struktūrą, tiksliname egzaminų programas, kartu pateikdami egzaminų reikalavimus iliustruojančias užduotis, kad visi vienodai juos suprastų. NEC tinklalapyje jau dabar paskelbti minimalius reikalavimus iliustruojančių užduočių pavyzdžiai“, - sakė S.Vingelienė.
Šiuo metu, pasitelkiant išorinius ekspertus, yra atliekama lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos valstybinių brandos egzaminų analizė.
Siekiant užtikrinti užduočių slaptumą, autorinėse sutartyse su egzaminų užduočių rengėjais, recenzentais numatytos didesnės baudos už užduočių ar jų dalių nutekinimą. Taip pat tikslinamas Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas aiškiau apibrėžiant pasinaudojusių neteisėtai gauta informacija abiturientų atsakomybę.
S.Vingelienė pabrėžė, kad VBE vertinimų skaidrumo yra siekiama ir kitais būdais: skenuotus visų egzaminų savo darbus kandidatai mato rezultatų skelbimo sistemoje ir gali teikti argumentuotas apeliacijas.
Kolegijos posėdyje dalyvavo Prezidentūros, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Vyriausybės, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, LAMA BPO, Nacionalinio egzaminų centro, Lietuvos mokslų tarybos, Lietuvos studentų sąjungos atstovai.
