Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26-rugsėjo 6 dienomis atliktos apklausos duomenimis, į Seimą patektų šešios partijos. Populiariausia šalies politine partija išlieka socialdemokratai, už kuriuos balsuotų 24 proc. rinkėjų. Per mėnesį šios partijos palaikymas nežymiai sumažėjo.
Antroje pozicijoje rikiuojasi Darbo partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei partija Tvarka ir teisingumas, surenkančios po dešimtadalį rinkėjų balsų. Šių trijų politinių jėgų populiarumas per mėnesį padidėjo maždaug dešimtadaliu. Už Liberalų sąjūdį žadėjo balsuoti apie 7 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. 5 proc. apklaustų šalies gyventojų rugpjūčio mėnesį ketino balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Rinkimų barjero neperžengtų Lietuvos lenkų rinkimų akcija (4 proc.), Lietuvos žaliųjų partija (2 proc.), kitas partijas palaikytų mažiau nei po 1 proc. apklaustų gyventojų.
Politinių partijų konsteliacija šalyje nekinta jau ilgą laiką. Per pastaruosius metus politinių partijų populiarumas beveik nepasikeitė: 2013-ųjų rugsėjį populiariausi taip pat buvo socialdemokratai, kuriuos tuomet palaikė 27 proc., toliau rikiavosi Darbo partija (11 proc.), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (10 proc.), Tvarka ir teisingumas (8 proc.) bei Liberalų sąjūdis (5 proc.).
Naujienų agentūros ELTA kalbintas politologas Tomas Janeliūnas pažymi, jog ši Vyriausybė tam tikra prasme yra unikali, nes jos populiarumas išliko gerokai ilgiau nei prieš tai buvusiųjų.
„Šiuo atveju, matyt, palanku yra tai, kad ekonomika vis dėlto atsigauna. Antras dalykas, alternatyva socialdemokratams – konservatoriai, vis dar labai blogai yra prisimenami kaip krizės partija, kuri kaip tik yra siejama su įvairiais karpymais, taupymais ir pan. Taigi tos alternatyvos dar nėra rinkėjai pasiilgę ir atitinkamai palaiko tą socialdemokratų populiarumą. Jis nebeauga, nebesitikima kažko daugiau ir galbūt kažkoks nusivylimas jau atsiranda, bet atitinkamai nėra į ką tą nusivylimą ir nukreipti“, – svarsto T. Janeliūnas.
Anot politikos apžvalgininko, Seimo kadencijos viduryje pastebimas tam tikras pasyvumas, kada nei politikai, nei rinkėjai kažko naujo nesitiki ir nedaro reikšmingų žingsnių, kurie pakeistų esamą situaciją.
„Vidinė ekonominė ir socialinė padėtis neleidžia surasti ypač daug priekaištų dabartinei Vyriausybei, nes ekonomika auga, nedarbas, nors ir nesmarkiai, bet mažėja. Galima visada kritikuoti atskirus sprendimus, bet jeigu paimtume bendrą vaizdą – jis nėra toks jau nepalankus Vyriausybei, kaip kad buvo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės metu“, – tvirtina politologas.
T. Janeliūno nuomone, Lietuvoje socialiai orientuotų arba nukreiptų į kairesnę politiką rinkėjų visada yra daugiau negu dešiniųjų, todėl šiems surinkti daugumą per rinkimus reikia ypatingų sąlygų – didelio nusivylimo socialdemokratais arba krizinės situacijos, kuomet dešinieji yra matomi kaip vieninteliai įmanomi gelbėtojai.
„Kol kas ta situacija nėra nei baisiai grėsminga, nei labai nepalanki kairiesiems. Labiau įprastos situacijos metu kairiesiems visada yra patogiau pritraukti žmones, nes jie visada nori, kad valstybė duotų daugiau ir labiau jais rūpintųsi“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
Beveik 27 proc. respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba nėra neapsisprendę, už ką balsuoti.
