„Struktūra iki šiol nėra aiški, yra priimtas principinis sprendimas, kad toks štabas turi būti. Kokia bus Lietuvos dalis, kas vadavietei vadovaus, kol kas nėra aišku. Pirmasis mano susitikimas su generolu Philipu Breedlove (vyriausiasis NATO sąjungininkių pajėgų Europoje vadas. – ELTA) ir bus Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos vadų pokalbis, ir bus išsiaiškinta, kaip tas štabas turėtų atrodyti. Aišku, kad tai bus nuo 80 iki 120 žmonių,“, – teigė J.Žukas.
Generolas patikslino, kad jo įvardijamas štabo vadovybės skaičius yra bendras – tiek asmenų bus dislokuota penkiose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir galbūt Rumunijoje. J.Žuko teigimu, Karinio komiteto posėdyje išsiaiškinus koordinacinės vadavietės struktūrą ir vadovybę, šis darinys Lietuvoje būtų įsteigtas nedelsiant.
„Labai greitai. Tas įvyks šiais metais. Štabas greičiausiai bus kuriamas Vaidoto bataliono štabo pagrindu. Iš mūsų pusės visus darbus atlikom, reikia tik nustatyti vadą ir kitų šalių karių dalį“, – sakė J.Žukas ir pridūrė, kad bataliono vadavietė atliktų tris pagrindines funkcijas – treniruotų atvykstančius karius ir palaikytų ryšį su nacionaliniu ir NATO karinių pajėgų štabu.
Į Lietuvą atvyksiančias papildomas NATO šalių pajėgas kol kas planuojama įkurdinti Rukloje, kariuomenės vadas neatmetė galimybės vėliau įkurti naują modernią karinę bazę netoli Vilniaus.
ELTA primena, kad, be NATO greitojo reagavimo pajėgų vadaviečių dislokavimo, Vilniuje taip pat bus aptartas regiono saugumas ir iškilę iššūkiai, operacijos, šiuo metu vykstanti misija Afganistane ir planuojama ją pakeisianti „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“). Taip pat NATO šalių kariuomenių vadai tarsis, kaip įgyvendinti Velse pasibaigusiame NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime priimtus sprendimus dėl Pasirengimo veiksmų plano ir priešakinių pajėgų. Konferencijos pabaigoje kariuomenių vadai išrinks naują NATO karinio komiteto pirmininką.
