Kauno daugiabučiuose yra apie 1000 balkonų, kurių būklė – apverktina.
Tačiau šiuos pastatus administruojančios įmonės susiduria su kliūtimis – remonto darbus pradėti ne taip paprasta rašo „Laikinoji sostinė“.
Jei buto gyventojas nenori ar neturi iš ko tvarkyti aptrupėjusio balkono, pagal įstatymus jo negalima priversti to daryti.
Balkonų rekonstrukciją privalo finansuoti visas daugiabutis, nesvarbu, kad gyveni kitoje laiptinėje arba turi būstą pirmame aukšte, kuriame iš viso nėra balkono.
Perspėti – misija neįmanoma
Ar ilgai teks laukti, kol byrančių balkonų atplaišos pradės žaloti žmones?
Senų daugiabučių gyventojai sako, kad ne.
„Baisu net eiti pro šalį – kaimyno balkonas gali bet kurią akimirką nugriūti“, – piktinosi Neries krantinės 11-ajame daugiabutyje gyvenantys Stasys Vaičaitis ir Onutė Juškienė.
Vilijampolės rajono daugiabučius administruojančio savivaldybės Kauno komunalinio ir butų ūkio vadybininkė Jūratė Malevičienė jau trečią kartą mėgina patekti pas Neries krantinės 11-ojo namo trečiame aukšte gyvenantį Artūrą Gelmį.
Darbuotoja nori įteikti A.Gelmiui įspėjimą nekelti kojos į avarinės būklės balkoną, bet visos pastangos – bergždžios. Šeimininko nėra arba jis nenori vadybininkės įleisti į vidų.
Kaimynas S.Vaičaitis tvirtina, kad A.Gelmis šiame būste nuolat gyvena. Nors A.Gelmio būsto langas buvo atidarytas, tačiau durys ir „Laikinosios sostinės“ žurnalistams nebuvo atvertos.
Tinklas yra laikina priemonė
Šiek tiek anksčiau butų ūkio atstovai šį balkoną pasiekė kopėčiomis ir uždėjo ant jo medžiaginį tinklelį, kad nekristų į apačią tinkas.
Tačiau ir ši priemonė – trumpalaikė: jei namo balkonas nebus tvarkomas, jis anksčiau ar vėliau nugarmės žemyn. Griūties atveju gyventojams gresia ne tik dideli finansiniai nuostoliai.
Sunkios betoninės konstrukcijos gali pražudyti apatinių aukštų gyventojus ir praeivius.
Šauks skubų susirinkimą
A.Gelmis balkono netvarko jau daugelį metų. Už komunalines paslaugas ir daugiabučio priežiūrą jis yra skolingas ne vieną tūkstantį litų.
„Bandysime šiomis dienomis sukviesti gyventojų susirinkimą, kuriame siūlysime balsuoti dėl šio balkono rekonstrukcijos. Tai kainuotų apie 5 – 8 tūkst. litų“, – rūpesčiais dalijosi Kauno komunalinio ir butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Marius Zaborskas.
1960 metų statybos penkių aukštų blokiniame name yra 60 butų, todėl balkono remontas gyventojams nebūtų didelė našta. Tačiau paprastai susirinkimuose daugumos gyventojų balsais siūlymai prisidėti prie kaimynų balkonų tvarkymo yra atmetami.
Kaimynai pateikia savo argumentus: kodėl jie turi mokėti už balkono remontą, jei juo nesinaudoja?
Su gyventojais pyktis vengia
Daugiabučių administratoriai gali imtis avarinės būklės balkonų remonto ir be gyventojų pritarimo, o atlikę darbus nusiųsti sąskaitas visiems gyventojams. Tačiau M.Zaborskas pripažino, jog dažniausiai nuo tokių žygių susilaikoma.
„Išsiuntus sąskaitas pasipila skundai į įvairias instancijas. Todėl iš pradžių norime su butų savininkais susitarti gražiuoju. Taip darysime ir Neries krantinėje – jei reikės, rengsime ne vieną, o kelis gyventojų susirinkimus.
Jeigu niekaip nepavyks susitarti, tada remontuosime balkoną jau neatsiklausę gyventojų“, – tvirtino būstus administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas.
Balkonus tvarko patys
Ne visi Neries krantinės 11-ojo namo gyventojai laukia, kol jų balkonas nugarmės praeiviams ant galvų arba kol namo administratorius imsis darbo.
„Įsikėlęs į šį daugiabutį iškart pradėjau remontuoti savo balkoną, jį apskardinau.
Kodėl savo balkonu negalėjo pasirūpinti A.Gelmis?“ – svarstė gretimoje laiptinėje gyvenantis S.Vaičaitis.
Pensininkė O.Juškienė balkoną taip pat pati tinkuoja, stengiasi, kad nepradėtų aižėti jo konstrukcijos.
„Jei dauguma gyventojų nuspręstų remontuoti A.Gelmio balkoną, aš prisidėčiau. Bet kodėl yra priimtas įstatymas, reikalaujantis mokėti už kaimynų naudojamų balkonų rekonstrukciją? Tokį įstatymą reikėtų keisti, įpareigojant kiekvieno buto gyventojus rūpintis savo balkonais“, – piktinosi O.Juškienė.
Prašys valdžios pagalbos
Vilijampolės, Petrašiūnų ir Panemunės daugiabučius prižiūrintys Kauno komunalinio ir butų ūkio specialistai suskaičiavo apie 100 balkonų, kuriems reikia kapitalinio remonto.
Atsižvelgiant į darbų apimtį, vieno balkono atnaujinimas kainuotų nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. litų.
„Vilniaus valdžia skyrė lėšų avarinės būklės balkonams, o Kauno savivaldybė tokios galimybės nesvarstė. Mėginsime kalbėti su miesto vadovais, kad biudžete būtų rasta bent dalis reikalingų lėšų“, – aiškino M.Zaborskas.
Pavojus – ir miesto centre
Problemų dėl senų balkonų apstu ir miesto centre.
Kęstučio gatvės 54-jame daugiabutyje trečio aukšto balkonas aptrupėjęs, o antro aukšto balkone net neliko apsaugos grotelių.
Panašus vaizdas ir S.Daukanto gatvės 8-jame daugiabutyje. Ten balkonas apjuostas apsaugos tinkleliu. Pamėkliški balkonai šiurpina praeivius, dauguma stengiasi juos apeiti.
Šie namai yra grąžinti buvusiems savininkams, kurie tvirtina neturintys lėšų remontui. Juose dabar gyvena studentai nuomininkai.
Itin pavojinga būklė ir balkonų, esančių Maironio gatvės 32-ajame daugiabutyje.
Negauna leidimo darbams
Kauno centre yra apie 300 balkonų, kuriuos reikia skubiai remontuoti.
Šiame rajone daugiabučius administruojančio „Kauno centro būsto“ vadovė Jurgita Jurevičiūtė atkreipė dėmesį į dar vieną sudėtingą problemą.
Norint rekonstruoti prastos būklės balkoną, tenka gauti savivaldybės leidimą statybos darbams, o tam reikia namo bendraturčių sutikimo.
Daugelis gyventojų atsisako pasirašyti dėl kaimynų balkonų, ir darbai nevyksta.
Reikėtų parengti naujus teisės aktus
Jevgenijus Sakovskis
Bendrovės „Būsto valda“
atstovas
„Mūsų įmonė administruoja daugiabučius Eigulių, Šančių, Gričiupio ir Žaliakalnio rajonuose.
Balkonai – viena opiausių daugiabučių priežiūros problemų. Matydami prastos būklės balkoną, norime jį sutvarkyti, tačiau susiduriame su gyventojų, ypač tų, kurie iš viso neturi balkonų, pasipriešinimu.
Privatizuojant butus reikėjo prie visų jų priskirti ir balkonus, tačiau to nebuvo padaryta. Balkonai tapo bendra nuosavybe. Žmonės stebisi, kad turi bendrai mokėti už balkonų, kuriais naudojasi ne jie, o kaimynai, remontą.
Kai kurie ironizuoja, jog mokės, tačiau tada kaimynas tegul bet kada leidžia jam ateiti į balkoną parūkyti.
Manau, jog turėtų būti priimtas teisės aktas, įpareigojantis balkonu rūpintis tiems asmenims, kurie realiai juo naudojasi. Tada nekiltų nereikalingos sumaišties.
Jei balkono būklė avarinė, mes turime teisę imtis skubių priemonių, rekonstruoti balkoną arba jį pašalinti. Pavyzdžiui, pašalinome balkoną Drobės gatvės 44-jame daugiabutyje.
Tačiau mums nesinori pyktis su kitais gyventojais, kuriems tenka bendra finansinė našta. Iš pradžių dėl balkonų remonto stengiamės susitarti su visais daugiabutyje įsikūrusiais žmonėmis.“
Konstrukcijos priklauso butų savininkams
Steponas Vaičikauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
„Klausimą dėl daugiabučių balkonų svarstėme, nusprendėme, kad savivaldybė negali prisidėti prie jų remonto. Valdžia neturi teisės kištis į privačius gyventojų reikalus. Bendros namo konstrukcijos priklauso butų savininkams, todėl jie ir turi spręsti šias problemas.
Daugiabučius administruojančios įmonės turėtų veikti aktyviau, stengtis įtikinti gyventojus, kad sutvarkius balkonus visi jie bus saugesni.
Savivaldybės atstovai taip pat turėtų dažniau dalyvauti susitikimuose, paraginti butų savininkus bendromis jėgomis susiremontuoti balkonus.
Manau, kad kiekvieno buto savininkas turėtų rūpintis tik tuo, kuo naudojasi, bet Civiliniame kodekse parašyta kitaip, tai – bendras reikalas.“
