Tiesa, kortas rinkimuose gali sumaišyti buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės kandidatavimas. Pati I.Šimonytė kol kas dar nepaskelbė savo sprendimo, tačiau akivaizdu, kad jai pateiktas konservatorių pasiūlymas yra svarstomas rimtai. Politologų manymu, naujos kandidatės įsitraukimas gali sujaukti rinkimų eigą.
Akivaizdu, kad dešiniesiems gali tekti dalintis savo rinkėjų balsus, o tai bus labai naudingas procesas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) bei kitiems centro kairės atstovams, besitikintiems patekti į antrąjį miesto mero rinkimų etapą.
Nesiūlo nurašyti dabartinio mero
Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) vadovas Algis Krupavičius mano, kad dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas turi užtektinai patirties, kuri padėtų jam išsilaikyti poste.
„Artūras Zuokas – vienas stipresnių kandidatų. Kai nori, jis moka surengti rimtas rinkimų kampanijas. Tiesa, jo ateitis labai priklausys nuo kitų kandidatų. Jau dabar matome, kad sąraše yra labai rimtų pavardžių, ir tai sunkina dabartinio mero padėtį“, – sakė politologas.
Tokiai nuomonei pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis. „Dabartinis meras turi gerą šansą. Tam kelius atveria konservatorių ir liberalų nesusitarimas pateikti bendrą kandidatą. Atrodo, kad jie valgys vienas kito balsus“, – dėstė L.Bielinis.
„Virš A.Zuoko galvos buvo kur kas storesnių ir tamsesnių debesų, o jis vis tiek pasiekdavo užsibrėžtą tikslą. Vis dėlto tiesioginiai mero rinkimai keičia aplinkybes. Čia daugiau dėmesio teks asmenybei“, – pabrėžė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvidas Lukošaitis.
Kandidatei pritrūks politiškumo?
Visi kalbinti politologai akcentavo, kad netikėtas I.Šimonytės įsiveržimas į kandidatų būrį išskaido dešiniųjų rinkėjus. Liberalų kandidatas R.Šimašius ir buvusi Andriaus Kubiliaus kabineto finansų ministrė konkuruos dėl tų pačių rinkėjų balsų.
„Konservatoriai lengvai mobilizuojami, jų šalininkai greitai susirenka, tačiau nežinia, ar jiems pakaks pagyvenusių rinkėjų balsų“, – svarstė politologas A.Krupavičius. L.Bielinio manymu, liberalų ir konservatorių nesutarimas rodo tai, kad šie nelabai nusiteikę laimėti.
„Tai, kad dešinieji kelia du stiprius kandidatus, kurie prarys vienas kito balsus, yra tik nauda varžovams kairėje. Ir socialdemokratai, ir A.Zuokas turės rinkimų pelną“, – piešė situaciją profesorius L.Bielinis.
A.Lukošaičio teigimu, net ir I.Šimonytės kompetencija ir nuveikti darbai nežada jai lengvo kelio. „Dėl jos asmenybės problemų nėra, tačiau rinkėjams gali pritrūkti buvusios ministrės politiškumo. Be to, jai reikia gerai pasverti ir apmąstyti, koks bus santykis su ją remiančios partijos ar liberalų rinkėjais“, – perspėjo A.Lukošaitis.
Išeis į naudą V.Tomaševskiui
LLRA vis dar nepaskelbė savo atstovo, tačiau nėra sunku spėti, jog stabilią rinkėjų paramą turinti partija su šiais rinkimais sieja daug vilčių. Spėjama, kad kandidatuoti gali ir Europos Parlamento narys, ir partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, o galbūt net ir buvęs energetikos ministras, net dešiniųjų rinkėjų pasitikėjimą turintis Jaroslavas Neverovičius.
„Jei lenkai ras patrauklų kandidatą, jie bus labai stipri jėga, galinti patekti net ir į antrąjį turą. Be to, jie tradiciškai pritraukia ir kitų tautinių mažumų balsus“, – aiškino A.Krupavičius. Jis pridūrė, kad į centro kairės balsus pretenduos ir socialdemokratų kandidatas G.Paluckas, kuriam sutrukdyti gali mažas žinomumas.
L.Bielinis patvirtino spėjimus, kad lenkams dabartinė rinkimų situacija yra labai palanki. „Neaišku, ko siekia konservatoriai, bet lenkai dabar gali sukelti šurmulį. Jie pasiims ir dalį rusakalbių balsų ir labai realiai gali svarstyti apie antrąjį turą, kuriame galbūt lauktų net ne R.Šimašius ar I.Šimonytė, o A.Zuokas“, – teigė jis.
I.Šimonytė: „Politologų darbas yra politologizuoti“
Pati buvusi finansų ministrė, šiuo metu einanti Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas, teigia sprendimo dar nepriėmusi ir nesiruošianti svarstyti jokių galimų scenarijų.
„Čia ne toks paprastas klausimas. Tai būtų didelis pokytis tiek asmeniniu, tiek darbo lygiu. Patikėkit, mano abejonės tikrai ne dėl atlyginimo dydžio“, – tvirtino I.Šimonytė.
Paklausta apie galimą scenarijų, kad jos dalyvavimas suskaldys dešiniuosius rinkėjus ir galbūt atvers kelią į antrąjį mero rinkimų etapą lenkų atstovams, buvusi ministrė nesileido į platesnes kalbas.
„Tokios teorijos, kad kažkas atiminės kieno nors balsus, yra nesąmonė. Politologų darbas yra politologizuoti, kaip sako „Dviračio žinių“ peliukai. Rezultatas gali būti visoks ir čia yra partijų reikalas, kokius kandidatus jos ketina kelti“, – nukirto I.Šimonytė.
