Pagerbti nuo nacių ir su jais kolaboravusių lietuvių rankų kritusių žmonių atvyko Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, parlamentarė Rasa Juknevičienė, vainiką atsiuntė ir šalies Prezidentūra.
Deja, šį renginį dėl sunkiai suvokiamų priežasčių ignoravo Kauno vadovai. Tragiškos sukakties minėjime nepasirodė ne tik miesto meras ir jo pavaduotojai, masinių žudynių memoriale neapsilankė ir niekas iš miesto tarybos narių.
Miesto meras Andrius Kupčinskas vėliau apgailestavo dėl įvykusio nesusipratimo. Jo žiniomis, kvietimas dalyvauti žydų tragedijos minėjime galėjo pasimesti savivaldybės stalčiuose.
Savaitgalį Kaune pirmą kartą viešint čia rezidavusio legendinio žydų gelbėtojo, japonų ambasadoriaus Čigūnės Sugiharos sūnui, garbaus svečio miesto vadovai taip pat nesiteikė pasveikinti.
Veltui laukė mero
IX forto memoriale susirinkę žydai veltui vylėsi, kad juos savo apsilankymu pagerbs kas nors iš miesto vadovų. Paklausus, kodėl salėje nematyti nė vieno politiko, šie tarsi drąsindami save tikino, jog svečiai tikriausiai vėluoja ir atvyks renginiui prasidėjus.
Deja, nei Kauno meras, nei jo pavaduotojai, nei tarybos nariai nepasirodė nei renginyje, nei po jo.
Nors į IX fortą atvyko nemažai svečių iš Vilniaus, prezidentės vardu vainiką atvežė prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas, kauniečiams kelias iki miesto pakraštyje esančio memorialo pasirodė per tolimas.
„Ką padarysi, kad toks jo požiūri į žydų renginius. Juo labiau – ne pirmą kartą taip nutinka, kad iš miesto vadovų niekas neatvyksta“, – lrytas.lt sakė IX forto muziejaus atstovai.
Tragedijos minėjime dalyvavusi Kaune išrinkta parlamentarė Rasa Juknevičienė šiek tiek sutriko išgirdusi klausimą, kaip vertina tokį miesto valdžios elgesį. Diplomatiškai paaiškinusi, jog nežinodama priežasčių ji negalinti kitų smerkti, Seimo narė galiausiai pareiškė savo, kaip pilietės, nuomonę.
„Manau, jog dalyvauti tikrai turėjo. Dėl to abejonių nekyla, o kokios priežastys jiems sukliudė, nežinau, tą tikrai išsiaiškinsiu“, – sakė R.Juknevičienė.
Prieš kelerius metus lrytas.lt žurnalistui teko matyti, kaip į tragedijos aukų pagerbimo iškilmes neatvyko niekas iš savivaldybės atstovų. Tada itin nejaukiai pasijuto ne tik žydai, bet ir Vokietijos, Prancūzijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatai.
Pagal diplomatinį protokolą pirmiausia jie turėjo pasisveikinti su lankomo miesto vadovais. Tąkart paaiškėjo, kad dalyvauti minėjime buvo pavesta vicemerui Stanislovui Buškevičiui, šis tikino į renginį neatvykęs dėl prasto oro... Automobilio nevairuojantis politikas taip pat teisinosi esą viešuoju transportu nukakti iki IX forto gana keblu.
Politikai pametė kvietimą?
Kauno meras A.Kupčinskas gynėsi ir apgailestavo dėl įvykusio apmaudaus nesusipratimo.
„Atvejis tikrai nemalonus, tačiau jokiu būdu – ne tyčinis noras ignoruoti Holokausto aukų pagerbimą. Aš jame dalyvauti neketinau, nes tuo metu lankiausi Vilniuje, kur vyko Savivaldybių asociacijos valdybos posėdis“, – lrytas.lt sakė Kauno meras A.Kupčinskas.
Mero teigimu, renginyje galėjo dalyvauti kas nors iš jo pavaduotojų. Kodėl taip neįvyko, miesto vadovas pažadėjo išsiaiškinti.
Kauno savivaldybės tinklalapyje skelbiamos vicemerų darbotvarkės liudija, kad nė vienas iš trijų A.Kupčinsko pavaduotojų renginio IX forte metu neatidėliotinų darbų nedirbo, politikai buvo darbo vietose.
Stanislovas Buškevičius peržiūrėjo dokumentus ir nukreipė juos vykdytojams, ta pačia veiklą užsiėmė ir neseniai vicemeru tapęs Kazimieras Nausėda. Tik vienas vicemerų, Vasilijus Popovas, tuo metu priiminėjo gyventojus.
Lrytas.lt žiniomis, Holokausto aukų atminimą Kauno vadovai greičiausiai ignoravo ne iš piktos valios. Viena pagrindinių versijų, kodėl taip nutiko yra ta, kad žydų kvietimas tiesiog buvo pamestas politikų stalčiuose. Esą dalyvauti renginyje buvo pavesta vicemerui Vytautui Vasilenkai, o jis neteko savo posto, kai praėjusį ketvirtadienį nepavyko nuversti mero A.Kupčinsko.
„Manau, jog vienas vicemeras kitam neperdavė visos informacijos. Reikės išsamiai išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų“, – sakė A.Kupčinskas.
Ragina kalbėti apie naciams talkinusius lietuvius
„Ši data negali būti pamiršta, apie tai, kas vyko, būtina prisiminti ir kalbėti. Faktai apie siaubingą laikmetį turi būti kuo plačiau viešinami, jų negalima nutylėti. Tai būtina padaryti tam, kad tie įvykiai daugiau niekada nepasikartotų“, – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Kauno žydų bendruomenės vadovas pripažino: šiame mieste bene labiausiai siautėjo nacių okupantai ir jiems talkinę lietuviai. G.Žako teigimu, dabartinei Kauno ir visos šalies valdžiai trūksta ryžto drąsiai prabilti apie Holokaustą ir lietuvių vaidmenį jame.
„Manau, jog pavyzdį reikėtų imti iš dabartinės Vokietijos. Patys vokiečiai man pasakojo, jog rugsėjį į mokyklas atėję mokiniai pirmiausia išgirsta pasakojimą apie Holokaustą. Lietuvoje su naciais tikrai daug kas kolaboravo. Neturime jokių pretenzijų lietuviams kaip tautai, tikrai nemažai žmonių žydus gelbėjo, tačiau tie, kurie žudė, privalo būti įvardinti. Apie jų dalyvavimą reikia daugiau kalbėti“, – sakė Kauno žydų bendruomenės vadovas.
Pasak G.Žako, kolaboravimas su naciais užtraukė didelę gėdą visai šaliai.
„Pažvelgus į situaciją Europos šalyse, pagal nužudytų žydų skaičių Lietuva užima pirmąją vietą. Manau, jog vieni vokiečiai nacistai tiek daug žmonių nebūtų nužudę. Jiems talkinę vietos gyventojai nemažai prisidėjo prie šios tragedijos mastų, pasistengė, kad kuo daugiau žmonių būtų išžudyta“, – lrytas.lt sakė G.Žakas.
Užmiršti ir žydų gelbėtojai
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius pabrėžė, jog Kauno bei Šiaulių getų sunaikinimo sukaktis – ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos tragedija.
„Netekome ne tik didelės dalies žydų bendruomenės, bet ir didelės dalies Lietuvos. Juk iki karo čia gyveno ir kūrė tiek daug įžymių žydų – kultūros ir religinių veikėjų. Pagalvojus, ką Lietuva galėjo turėti, kiek daug potencialiai žymių žmonių netekome, kiek daug jų buvo nužudyta, aplanko gilus liūdesys. Kita vertus, šie žmonės žuvo be kaltės. Vien dėl to, kad jie buvo žydai“, – sakė S.Gurevičius.
Žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas pabrėžė, jog tragedija jau įvyko, ir pakeisti nieko negalima. Tačiau įmanoma padaryti viską, kad ji niekada daugiau nepasikartotų.
„Matome, kad istorija kartojasi. Tai, kad atsitiko su žydais, vieną dieną gali atsitikti su bet kuria kita tauta. Mes visi, žydai bei lietuviai, viso pasaulio piliečiai, turime stengtis, kad tai niekada nepasikartotų“, – sakė S.Gurevičius.
Paklausus, ar, jo nuomone, Kaune tinkamai įamžintas nacių okupacijos metais beveik visiškai sunaikintos anuomet gausios bei įtakingos žydų bendruomenės atminimas, S.Gurevičius pareiškė, jog kabinti atminimo lentas neužtenka.
„Apie Holokaustą ir jo aukas niekada negali būti kalbama per daug. Turime jaunąją kartą auklėti, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. Kai kalbame apie budelius, reikia nepamiršti ir tų, kurie gelbėjo žmonių gyvybes“, – sakė S.Gurevičius.
Žydų bendruomenės atstovas priekaištavo, kad iki šiol pasigendama žydus gelbėjusių lietuvių atminimo įamžinimo.
„Vilniuje iki šiol nėra paminklo žydus gelbėjusiai Onai Šimaitei, nė viena mokykla nėra pavadinta gelbėtojų vardu. Juk šie žmonės – lietuvių tautos pasididžiavimas, būtina garsinti jų žygdarbius“, – sakė S.Gurevičius.
