Beveik jokių funkcijų neatliekančios seniūnijos turėjo būti panaikintos dar metų pradžioje. Bet birželį lyg perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjo teismo sprendimas: seniūnijų pertvarka neteisėta!
Tad 17 seniūnų ir beveik trys dešimtys visokių specialistų toliau krebžda kilnodami popierius iš vienos krūvos į kitą. Skųstis atlyginimu irgi būtų nuodėmė. Juk seniūnui šių metų antrajame ketvirtyje nustatytas 4925 litų atlyginimas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jis padidėjo 350 litų.
Rodo į savivaldybės pusę
Ką veikia seniūnijos, apie kurių darbą nieko nenutuokia net 60 proc. vilniečių?
„Nei pakartas, nei paleistas“, – taip trumpai dabartinę padėtį apibūdino kitas seniūnas.
Jis tikino, kad sumaniusi reformą savivaldybė perėmė beveik visas seniūnijų funkcijas, tad dabar į jas besikreipiantiems žmonėms tenka parodyti dangoraižio Konstitucijos prospekte link. Jame įsikūrusi savivaldybė.
„Sostinė“ nusprendė pasižvalgyti vienoje – Rasų seniūnijoje.
Budri akis viską pastebi
Pirmadienis, 16 val. 20 min. Rasų seniūnija Žemaitijos gatvėje. Duris gali klebenti kiek tik nori – jos neatsivers, nors iki darbo dienos pabaigos, kaip skelbia popieriaus lapas ant durų, dar dešimt minučių.
Galėtum pamanyti, kad Rasų seniūnas Igorius Žuravliovas ar vyriausiasis specialistas Kastytis Krivickas atlieka svarbius darbus, jei ne Žemaitijos gatvės gyventojos pasakojimas.
Pro langus kasdien seniūnijos prieigas stebinti moteris klausė: kodėl Rasų seniūnija įsikūrė senamiestyje?
Dėl patalpų nesiginčysime, bet kitos budrios vilnietės įžvalgos verčia suklusti. Ji teigė, kad pro duris įžengiančių lankytojų jai neteko matyti. Bet ji kasdien stebi kitą vaizdą: iš seniūnijos patalpų išeinančius ir rūkančius vyrus.
„Rūko ir rūko. Įdomu, kada ir ką jie dirba?“ – klausė senamiesčio gyventoja.
Moteris pastebi ir automobilį „Peugeot Partner“, papuoštą Vilniaus savivaldybės ženklais. Jis priklauso Rasų seniūnijai. Sutapimas – dažniausiai mašina iš Žemaitijos gatvės išvažiuoja artėjant pietų pertraukai ir darbo pabaigai. Tad vilnietei kilo įtarimas – tarnybinis automobilis naudojamas kaip nuosavas.
Stovi daugiabučio kieme
Tas pats pirmadienis, 16 val. 37 min. Tarnybinis automobilis, apie kurį pasakojo Žemaitijos gatvės gyventoja, jau stovi seniūno I.Žuravliovo namų A.Mickevičiaus gatvėje kieme.
Kita pastabi moteris, I.Žuravliovo kaimynė, tikino, kad automobilis „Peugeot Partner“ čia stovi ir savaitgaliais, kartais pajudėdamas link parduotuvės.
Namo kieme gyventoja vedžioja šunį. Gal „Sostinei“ besiskundusi kaimynė apkalba I.Žuravliovą? Paklausta, ar dažnai mato Vilniaus savivaldybės ženklais papuoštą automobilį, moteris keistai sureaguoja.
„Iš darbo ir atvažiuoja. O kas čia tokio?“ – pykteli ji ir netrukus pradingsta laiptinėje. Po kelių akimirkų iš jos išpuola pats Rasų seniūnas, vilkintis drabužiais, labiau tinkamais būti namuose prie televizoriaus.
Važinėja darbo reikalais?
Nesunku nuspėti, kad kieme kalbinta šunį vedžiojusi moteris – I.Žuravliovo sutuoktinė.
I.Žuravliovas buvo parengęs kalbą.
Tiesa, miglotą: „Matote, dokumentas yra išspausdintas, o viskas yra kompe. Reikėjo kai ką pasiimti. Va, ten, mašinoje, dokumentai guli. Važiuoju į savivaldybę.“
Sunku suprasti, kodėl dokumentus iš Rasų seniūnijos į savivaldybę reikia vežti užsukant į namus Žvėryne.
Bet seniūnas puolė prie automobilio durelių.
Į įkyrų klausimą, ar kartais nevažinėja tarnybiniu automobiliu namo, atsakė trumpai: „Atsakysiu, kur esmė. Taip, čia seniūnijos mašina. Ja leidžiama darbo reikalais kartais ir šeštadieniais važinėti. O taip namo nevažinėju, kurgi.“
Išvažiuodamas iš kiemo I.Žuravliovas pro atdarą langą dar paaiškino, kad kaimynai susidaro klaidingą įspūdį, jog jis tarnybiniu automobiliu keliauja į namus pietauti. Ne, jis atvažiuoja tik svarbių dokumentų pasiimti.
Paslaugų nereikia
Žemaitijos gatvės gyventojai, klaususiai, ką veikia Rasų seniūnija, galima atsakyti.
Oficialiai nurodomos tokios Rasų seniūnijos pagrindinės funkcijos: tvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenis, išduoti leidimus prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose, šaukti seniūnijos gyventojų sueigas, rengti jų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais bei tarnautojais.
Yra dar kelios nereikšmingos funkcijos, tiesiog keliančios juoką. Su visomis puikiausiai susidorotų bet kuris eilinis savivaldybės valdininkas.
Tad ar Vilniuje reikia seniūnijų?
Vilniečių apklausos duomenimis, 60 proc. gyventojų nežino, ką veikia seniūnijos, 7 iš 10 vilniečių nesinaudoja seniūnijų paslaugomis.
Beje, Klaipėdoje ir Panevėžyje iš viso nėra seniūnijų. Šiauliuose – tik 2 nuo centro nutolusios seniūnijos.
Tad praėjusių metų pabaigoje savivaldybės taryba užsimojo pradėti seniūnijų pertvarką.
Kelią užkirto teismas
Seniūnijų pertvarka turėjo būti įgyvendinta balandį. Iš 21 seniūnijos būtų likusios penkios, labiausiai nutolusios nuo miesto centro – Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių.
Taip pat būtų 11 biurų – Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės, Žirmūnų.
Savivaldybės Personalo departamento direktorius Antanas Gadeckis teigė, kad pertvarka būtų sureguliavusi miesto administravimą ir darbuotojų krūvius.
A.Gadeckio žodžiais, po pertvarkos aiškias atsakomybes turintys biurų darbuotojai būtų galėję nedelsdami spręsti vilniečių problemas, geriau prižiūrėti teritorijas, užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių.
Be to, savivaldybės biudžetas per metus būtų sutaupęs apie 1,2 mln. litų, taip pat būtų atlaisvinta per 1600 kvadratinių metrų patalpų.
Tačiau pertvarkai kelią užkirto birželį paskelbtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas.
Anot jo, sostinės valdžia neteisėtai naikino seniūnijas.
Teismas konstatavo, kad savivaldybės sprendimas priimtas pažeidžiant esmines procedūras ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
Darbo – beveik jokio, tarnybiniu automobiliu kartais galima ir namo parvažiuoti, atlyginimu taip pat skųstis negali. Taip gyvena darbuotojai seniūnijų, kurias metų pradžioje savivaldybė buvo užsimojusi išnaikinti, tačiau to neleido teismas.
70
Tiek procentų vilniečių nesinaudoja seniūnijų paslaugomis.
4925
Tiek litų atlyginimas seniūnams nustatytas šių metų antrajame ketvirtyje.
Pakloja milijonus litų
Savivaldybė prieš porą metų buvo užsakiusi tyrimą, kaip būtų galima pertvarkyti seniūnijų veiklą.
Vietos savivaldos įstatyme seniūnijoms nustatyta 20 funkcijų, iš jų 9 nebūdingos miesto seniūnijoms.
Vilniaus seniūnijos realiai vykdo tik 4 funkcijas: tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, organizuoja viešuosius darbus, prižiūri infrastruktūrą ir tvarko daugiabučių namų kiemus. Tačiau pastarasios dvi funkcijos vis dažniau perleidžiamos savivaldybei.
Prieš pertvarką seniūnijų darbuotojų atlyginimams ir socialiniam draudimui per metus tekdavo atseikėti 4,9 mln. litų. Ryšių paslaugos atsieidavo 100 tūkst. litų, komunalinės paslaugos – 530 tūkst. litų, kitos paslaugos – 262 tūkst. litų, o transporto išlaikymas – 190 tūkst. litų.
