Parlamentarai įregistravo Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kad sekimą visuomet turėtų sankcionuoti teisėjai, panaikinant galimybę tokius sprendimus priimti prokurorams.
Šiuo metu įstatymas numato, kad sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar vadovo įgaliotam pavaduotojui. Jeigu sekimas atliekamas daugiau kaip 3 dienas, tačiau ne daugiau kaip 3 mėnesius, tęsti sekimą galima tik sankcionavus prokurorui.
Parlamentarai siūlo nustatyti, sekti ilgiau kaip 3 dienas, bet ne daugiau kaip 3 mėnesius, būtų galima tik sankcionavus teisėjui.
Dabartinę nuostatą, kad sekimą sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar pavaduotojo motyvuotą teikimą siūloma keisti, kad sekimą sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, remiantis kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų pateiktais duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.
Galimybė sprendimą dėl sekimo priimti prokurorams būtų paliekama tik neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui. Tokiu atveju prokuroras, priėmęs šį nutarimą, per 24 valandas teisėjui turėtų pateikti teikimą, kad šis patvirtintų veiksmų teisėtumą ar pagrįstumą.
Jeigu teisėjas nepatvirtintų sekimo teisėtumo ar pagrįstumo motyvuota nutartimi, sekimas turėtų būti nutraukiamas, o jų metu gauta informacija - nedelsiant sunaikinta.
Pataisas inicijuojantys parlamentarai argumentuoja, kad dabartinė tvarka nepakankamai aiškiai reglamentuoja žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę ir kyla praktinių problemų, susijusių su žmogaus apsauga.
