Ar po trylikos metų esame tam pasiruošę? Atsakys balsavimas. Spėju, kad dauguma merų bus partiniai. Priklausys tai partijai, kuri sudarys koaliciją. Kodėl? Todėl, kad jie jau turi įdirbį, žinomi savo savivaldybėse, už jų stovi partinės struktūros. Daugelis jų šiandien jau yra merai, todėl, - tik neapsimeskime, - išnaudos administracinius resursus. Jie turi daugiausiai šansų būti išrinktiems.
Tačiau gali būti išsišokėlių. Rajone gali atsirasti turtingų ekscentrikų, kurie turi galimybių apžavėti rinkėjus. Taip pat gali iškilti radikalių ir netgi ekstremistiškai nusiteikusių asmenų.
Nežinau, ką mano VSD, tačiau man akivaizdu, kad šiuose rinkimuose dalyvaus ir priešiškos Lietuvai jėgos. Nebūtinai jie sieks, kad jų užverbuoti ar tiesiog įtakojami asmenys taptų merais. Pakaks paremti kraštutinius dešiniuosius ar kairiuosius, ar šiaip aktyvius, bet neadekvačius asmenis. Kodėl? Ogi tam, kad būtų sukelta kuo daugiau įtampų, kuo daugiau chaoso šalyje.
Tačiau nereikia pamiršti, kad viskas priklauso nuo rinkėjų. Jei jie rinks protingai, tuomet mes laimingai aplenksime pavojingus rifus. Svarbiausia žinoti, kokių merų mums reikia? Išdėstysiu savus samprotavimus.
Esminis reikalavimas – ir ne tik merams, bet ir visiems politikams – ar jie turi supratimą, ambicijų pasakyti: štai po mano kadencijos žmonėms tapo geriau gyventi. Ar turi merai noro palikti po savęs daugiau, nei buvo, kai jie atėjo. Tai pamatinis reikalavimas.
Antras reikalavimas merams - ar jie turi viziją, kaip turėtų atrodyti jų savivaldybė po keturių, aštuonerių ir dešimties metų? Kiekviena savivaldybė turi įvairių išskirtinimų, kuriuos sustiprinus galima konkuruoti ir sukurti palankią aplinką čia gyvenantiems žmonėms. Tam reikia platesnio matymo. Paprasti paaiškinimai, jog reikia investicijų, kurti darbo vietas ir panašiai, jau nebetenkina.
Europos sąjungos pinigai tikrai pakeitė Lietuvos veidą. Miesteliai yra gražūs, daug sutvarkyta įdomių vietų. Tačiau ar pakankamai lankomos tos vietos? Kadangi daug esu keliavęs po Lietuvą, galiu pasakyti, jog ne. Tai reiškia, kad tie pinigai kol kas neatsiperka. Naujieji merai turi žinoti, kaip įdarbinti šias investicijas.
Naujas meras turi galvoti ne tik apie savo savivaldybę, bet ir apie Lietuvą, regioną. Gal tada mažiau būtų įtartinų investuotojų, kurie siūlo oru lekiančius traukinius, gal tada mažiau būtų savivaldybių sprendimų, kurie kertasi su Lietuvos interesais. Siauras požiūris – kelias į niekur.
Naujas meras privalo propaguoti atvirumą: kuo daugiau iniciatyvų, kuo daugiau idėjų. Tik įvairovė gali atgaivinti kai kurias savivaldybes. Juk ne paslaptis, kad dalis dabartinių merų, kiek galėdami konservuoja esamą padėtį, nes ji jiems yra pati palankiausia.
Puiku, kai dauguma savivaldybėje gyvenančių šeimų priklauso nuo mero geros valios: vieni dirba savivaldybėje ir su ja susijusiose įmonėse, kiti – tiesiog gauna pašalpas, verslininkai priklausomi, nes savivaldybė yra didžiausias užsakovas. Tokie dabartiniai merai yra nesuinteresuoti ką nors keisti, nors tokia padėtis reiškia stagnaciją ir savivaldybės lėtą mirtį. Nauji merai privalo iš esmės keisti šią padėtį.
Meras turi įžvelgti lyderius. Lietuvoje yra didelė problema, jog susiformavo tokia sistema, kuri ne iškelia būsimus lyderius, bet juos naikina. Taip nutiko todėl, kad valdžią – ir čia kalbu ne apie politinę – įgavo vidutinybės: nuo universitetų iki mokyklų, įstaigų ir netgi kai kurių privačių įmonių. Jos nepakančios talentingesniems, todėl visokiais būdais ir sukuria jiems barjerus. Tad jei merai nori, kad jų savivaldybėse jauni žmonės liktų, jie privalo ugdyti lyderius, padėti, o ne naikinti juos.
Aišku, būsimas meras turi būti sąžiningas, mokėti organizuoti, būti draugiškas ir atjaučiantis. Štai kokį idealų merą aš įsivaizduoju. Ar bus tokių, kurie atitiks tokius reikalavimus? Pažiūrėsim.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją
