Tuo tarpu tarp politinių partijų rėmėjų ar šalininkų labai aiškiai dominuoja dešinieji, tačiau jų įtaka, kaip ir pačių socialinių tinklų įtaka rinkėjų masėms ir rinkimų rezultatams apskritai – ribota.
Taip teigė „Facebook“ vandenyse plaukioti patyrę tinklaraštininkai ir komunikacijos specialistai, diskusijoje „Ar Lietuvos politikai „Facebook“ atrodo apgailėtinai?“ ir į šį klausimą, žinoma, atsakė teigamai.
Kairiesiems būtina skubi pagalba
Diskusiją organizavo pagrindinės valdančiosios partijos – Socialdemokratų – jaunoji karta, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, kurią, aišku, labiausiai neramino ir domino klausimas, ką daryti su dešiniųjų politikų rėmėjų viešpatavimu populiariausiame socialiniame tinkle.
Socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas Ramūnas Burokas lrytas.lt po diskusijos džiaugėsi joje skambėjusiomis mintimis, kad konservatorių ir liberalų rėmėjai, pastaruoju metu net pasidabinę „Dešiniojo Trolibano“ pavadinimu, gerokai perdeda savo įtaką,yra nors ir didelė bei matoma, tačiau iš esmės uždara grupė, be to, ją esą pradeda naikinti jų pačių naudojami ginklai.
„Patyčios ima atsigręžti ir prieš juos pačius ir net ima skaldyti iš vidaus. Tai ryškiausiai rodo buvusios vienos jų nuomonių lyderių, „Investuok Lietuvoje“ eskvadovės Mildos Dargužaitės istorija, kai prieš ją staiga atsisuko patys jos šalininkai.
Tad ilgalaikėje perspektyvoje greičiausiai šiai grupei kils vis daugiau problemų – kaip ir jų atstovaujamai partijai“, - sakė R.Burokas.
Tuo tarpu žinomas tinklaraštininkas Mykolas Kleckas teigė, kad šiuo metu pagrindinė šalies partija -- socialdemokratai -- ir jos rėmėjai socialiniuose tinkluose atrodo labai prastai, daro daug šiurkščių komunikacijos klaidų, todėl vienintelė išeitis jiems kuo skubiau šauktis profesionalų pagalbos – samdytis komunikacijos specialistus ir uoliai bei nuoširdžiai mokytis.
„Na, pavyzdžiui, ministro pirmininko ir partijos lyderio puslapyje tiesiog nieko nevyksta, nėra net mygtuko „sekti“. Nėra jokių diskusijų, jokio gyvo ir tikro bendravimo, tik kokios nors nuorodos į oficialius dalykus.
Atitinkamas vaizdas ir partijos profilyje, kuriame, pavyzdžiui, reaguojant į kokią nors viešą kritiką tiesiog parašoma, kad tai – „ne visai tiesa“ ir pridedama nuoroda. Arba, kas dar blogiau – trinami kritiški ar nepalankūs komentarai“, - sakė M.Kleckas.
Jis priminė ir plačiai nuskambėjusį atstatydintos ūkio ministrės, socialdemokratės Birutės Vėsaitės triuškinimo „Facebook“ atvejį, kai politikė pati išprovokavo pašaipų cunamį, pavedusi savo profilį valdyti savo padėjėjai, o ši nemokšiškai ir perdėtai reagavo į kritiką bei ėmėsi trinti nepalankius komentarus.
Moka dirbti – tik vienetai?
Tačiau M.Kleckas teigė, jog dešiniųjų rėmėjai, besiburiantys apie savo nuomonės lyderius, yra nors ir stipri bei ryškiai matoma, tačiau uždara ir gerokai savo įtaką perdedanti grupė.
„Tikrai nėra taip, kad jie atstovauja kone visai Lietuvai. Žinoma, tai, kiek realiai žmonių jie apima ir pasiekia socialiniame tinkle, labai sunku suskaičiuoti ir galima iš esmės tik spėti. Tačiau neseniai pabandėme tai padaryti ir spėjame, kad tas kiekis gali būti nuo pusantro iki poros šimtų tūkstančių“, - sakė M.Kleckas.
Be to, jis teigė, kad dešiniesiems kairieji tikrai gali oponuoti, tačiau jiems šiame kelyje reikės ilgai ir kruopščiai dirbti.
Paklaustas, ar politikus tikrai visko gali išmokyti profesionalai ir ar socialiniai tinklai tiesiog dar geriau neatskleidžia tikrosios pačių politikų kokybės ir bendravimo sugebėjimų, tinklaraštininkas su tuo sutiko.
„Taip tam tikro turinio galbūt ir neįmanoma dirbtinai pagaminti ir iš esmės nesugebėjimas veikti socialiniuose tinkluose yra visų mūsų politikų bėda, nepriklausomai nuo jų atstovaujamų politinių partijų. Tikrai gerai besinaudojančių tais tinklais, kaip, pavyzdžiui, liberalas Remigijus Šimašius, yra kone vienetai.
Tačiau vis viena kitos išeities nėra – tik profesionalų pagalba“, - sakė M.Kleckas.
Komunikacijos specialistas Andrius Šuminas taip pat teigė, jog dauguma Lietuvos politikų atsidūrė „Facebook“, panašu, tik todėl, kad „visi ten yra, tai ir aš turiu ten būti“.
Kalbėdamas apie politinių srovių pasiskirstymą virtualiuose vandenyse A.Šuminas teigė pastebintis „tylos spiralės efektą.“
„Būna, kad kai viešoje erdvėje akivaizdžiai dominuoja kokia nors viena kryptis, kiti, kurie, nors ir turi kitokią savo nuomonę, tiesiog linkę patylėti. Taip dabar yra ir Lietuvoje.
Taip, dešiniųjų rėmėjai – uždara, poliarizuota grupė, tačiau kairiųjų apskritai nelabai ir matosi“, - konstatavo A.Šuminas.
Tikrajame fronte – priešinga padėtis
Vardindamas priežastis, kodėl virtualioje erdvėje dominuoja dešinieji, specialistas pirmiausia pabrėžė, jog jie dominuoja tarp jaunimo, kuris ir aktyviausiai naudojasi socialiniais tinklais.
Be to, pasak A.Šumino, liberalai ir konservatoriai apskritai anksčiau, negu kitos pagrindinės partijos, ėmė aktyviai naudotis socialiniais tinklais, įsigijo ryškius nuomonės lyderius, tad susiklostė savotiška istorinė inercija.
Išties, socialiniai tinklai, kaip ir apskritai išsivysčiusios technologijos – vienas iš pagrindinių dešiniųjų įvaizdžio ramsčių, siekiantis parodyti, jog tai dinamiškos, veržlios, modernios šalies partijos, kurioms ir priklauso ateitis bei pažanga.
Tai ypač stengiasi pabrėžti konservatoriai, kuriems visuomet buvo svarbu parodyti, kad jie esą yra nebe nykstančio senimo partija, o vis daugėjančio pažangaus jaunimo švyturys.
Tačiau rinkimuose už dešiniuosius vis viena balsuoja iš esmės tas pats žmonių skaičius – apie porą šimtų tūkstančių – o nesugebėjimas surasti naujų rinkėjų išlieka pagrindinė ir netgi vis aštrėjanti bei vis pavojingesnė partijai jos problema.
Be to, dabartinių valdančiųjų partijų rinkėjų bendrai vis dar yra smarkiai daugiau nei opozicinių ir pastarosios kol kas negali pasiekti esminio lūžio ir tikėtis grįžti į valdžią net ir per kitus Seimo rinkimus.
Tad gal kairieji ir kitos partijos prastai naudojasi socialiniais tinklais, nes nemato tam reikalo – šie tinklai vis dar nedaro nei lemiamos, nei net reikšmingos įtakos rinkimų rezultatams?
A.Šuminas, viena vertus, sutinka, kad dominavimas „Facebook“ tikrai nereiškia pergalės rinkimuose – kas, pasak jo, ir taip akivaizdu. Be to, virtualios erdvės įtaką rinkėjų simpatijoms apskritai labai sunku išmatuoti.
Tačiau, pasak specialisto, ši reikšmė „po truputį“ didėja, kaip ir jaunimo lyginamasis svoris tarp dešiniųjų rinkėjų."Tokie dalykai apskritai greitai niekuomet nevyksta. Tam reikia ir laiko, ir, savaime suprantama, darbo“, - taip reziumavo visos diskusijos mintis A.Šuminas.
