„Čia vieša vieta. Ką jūs man padarysite? Sulaikysite?- įžūliai klausiu ir tuo pat metu matau sutrikusias savanorio akis. Akivaizdu, kad jis nežino, ką toliau daryti.
Kažką trumpai šnektelėjęs su kolega savanoris sako turintis paklausti vado, ką daryti toliau, ir nueina į kariškių apsuptą Šilalės kultūros centro pastatą. Vado nurodymų, žinoma, nelaukiu.
Šilališkiai smalsiai stebi po miestą važinėjančią karinę techniką, priemiesčiuose gyvenantys žmonės ateina pažiūrėti, kaip kariai šturmuoja įtvirtintas teritorijas, vienas kitas automobilis sustabdomas karių įrengtuose patikrinimo postuose, kiti vairuotojai tiesiog prasilenkia su dieną ir naktį patruliuojančiais kariais. Nuo penktadienio Šilalės mieste ir apylinkėse vyksta taktinės karinės ir ekstremalių situacijų valdymo ginkluoto konflikto metu pratybos, kuriose dalyvaus apie 500 karių.
Bendradarbiaujama su civilinėmis institucijomis
Kaip išvakarėse skelbė Krašto apsaugos ministerija, pratybas mieste Lietuvos kariuomenė surengė atsižvelgdama į tai, jog vis daugiau ginkluotų konfliktų vyksta miestuose, todėl daugiau dėmesio skiriama ir parengti karius kovai miestuose.
Panašios pratybos jau yra vykusios Jonavoje, Alytuje, keliuose mažesniuose miestuose. Šį kartą pratybas organizuoja mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Lietuvos karo policija kartu su Šilalės rajono savivaldybe.
Karinėse pratybose taip pat dalyvauja Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, Šilalės policijos komisariato pareigūnai, Šilalės greitosios medicinos pagalbos medikai ir LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės jaunieji šauliai.
Pratybos vyksta ir mieste, ir greta miesto esančiose įmonėse. Jų dalyviai vykdo iš anksto suplanuotas užduotis: taktinį puolimą, objektų užėmimą, gynybos, civilių gyventojų evakuaciją, gaisrų gesinimo ir nukentėjusiųjų gelbėjimo operacijas.
Šiomis pratybomis siekiama įvertinti karių pasirengimą vykdyti puolimo ir gynybos operacijas gyvenvietėse ir jų prieigose, patikrinti, kaip valstybinės tarnybos sugeba organizuoti ekstremalių situacijų valdymą ginkluoto konflikto metu. Šiais mokymais taip pat siekiama stiprinti ir karinių dalinių bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis bei tarnybomis.
Žmonės gali iš arti pamatyti, kaip veikia kariuomenė
Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis teigia, kad tokias pratybas teigiamai reikia vertinti bent dėl dviejų aspektų.
„Visų pirma, teritoriniai padaliniai, tokie, kaip savanoriai, pratybų iki šiol turėdavo nepakankamai daug, o jų scenarijai nebūtinai atitikdavo aktualijas ar grėsmių iššūkius. Šiuo atveju būtent tokie teritoriniai padaliniai ir mokosi sąveikos bei treniruojasi tam, kas dabar yra svarbiausia – pasipriešinimui gyvenvietėse. Ten, kur mūsų mūsų kariai gali turėti tam tikrą pranašumą prieš agresorių.
Antras labai naudingas aspektas yra tas, kad prie tokių pratybų yra pratinama visuomenė. Iš tiesų Lietuva po Ukrainos įvykių labai suaktyvėjo. Tas patriotizmo pliūpsnis yra labai didelis. Matydami čia pat esančią kariuomenę, žmonės pradeda spausti politikus skirti daugiau lėšų gynybai. O tuo pat metu mažėja iki šiol buvęs atstumas tarp visuomenės ir kariuomenės. Dabar žmonės nedideliuose miestuose gali pamatyti, kaip kariuomenė pasiruošusi veikti prieš „žalius žmogeliukus“ ar bet kokius kitokius netradizinius agresijos prasiveržimus“, - teigia A.Matonis.
Gynybos apžvalgininkas pažymi ir tai, kad pratybos vyksta Šilalėje – visai netoli Rusijai priklausančio Karaliaučiaus krašto, kuris laikomas vienu labiausiai militarizuotų Europos regionų.
„Mūsų teritorijos Nemuno pakrantėje yra viena iš potencialių puolimo krypčių. Konvenciniu požiūriu, mūsų kariuomenės ten dislokuota nedaug. Netoli Tauragės yra vienintelis Kęstučio batalionas. Todėl savanorių veiksmai šioje vietoje yra labai svarbūs ir aktualūs“, - sako gynybos apžvalgininkas.
