Sirenų gausmas, virstantys tiršti dūmai, šūviai, sprogimai, pastatų šturmai, šarvuočių riaumojimas ir patikrinimo postai keliuose. Visą tai nuo penktadienio iš arti stebėjo Šilalės gyventojai. Ypač smalsūs buvo vaikai. Jie vaikščiojo paskui karius, uždavinėjo daugybę klausimų, lakstė iš vienos pratybų vietos į kitą.
„Šios pratybos ypatingos tuo, kad jos vyksta mieste, o ne kariniuose poligonuose, kaip kariai yra įpratę. Į jas įtrauktos ir civilinės institucijos – merija, ugniagesiai, policija. Pratybos neįprastos ne tik kariškiams, bet ir gyventojams. Tačiau manau, kad ateityje jos vyks dažniau. Dabartiniai kariniai konfliktai rodo, kad dauguma kovinių veiksmų pastaruoju metu vis dėlto vyksta vyksta miestuose. Kariuomenė skirta tam, kad ruoštųsi karui. Tad mes ir stengiamės savo pratybas derinti prie kuo realesnių ateities situacijų“, - sako plk. ltn. G.Jaloveckas.
Krašto apsaugos ministerija prieš pratybas skelbė, kad jose dalyvavo apie 500 karių. Pratybas organizavo Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Lietuvos karo policija kartu su Šilalės rajono savivaldybe.
Pratybose Šilalėje taip pat dalyvavo Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, Šilalės policijos komisariato pareigūnai, Šilalės greitosios medicinos pagalbos medikai ir LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės jaunieji šauliai.
Pagrindinis tikslas – suartinti visuomenę ir kariuomenę
Šilalės meras Jonas Gudauskas sako, kad dar prieš pratybas buvo stengiamasi miesto gyventojus kuo plačiau apie jas informuoti. Kariškiai net ėjo į mokyklas ir su moksleiviais dalyvavo bendruose renginiuose, kad grįžę namo vaikai apie artėjančius karinius mokymus mieste papasakotų ir savo tėvams.
Be to, miesto gyventojams buvo dalijami lankstinukai, kuriuose buvo aprašyti pratybų tikslai ir jų eiga. Meras tvirtina, kad buvo norima, jog kuo daugiau gyventojų sužinotų apie pratybas ir net jose sudalyvautų – sekmadienį, pratyboms pasibaigus, kariai gyventojams pažadėjo savo technikos parodą, kariškos košės ir parodomąjį pastatų šturmą.
„Mūsų pagrindinis tikslas – pasistengti, kad kariuomenė ir visuomenė nebūtų atitrūkę vieni nuo kitų. Nepatenkintų, aišku, gali būti. Bet per šventes fejerverkai triukšmą kelia ne mažesnį. Pratybos vyksta dienos metu, naktį visiems leidžiama ilsėtis“, - teigia J.Gudauskas.
Nors pratybos mieste vyko šviesiu paros metu, vienas jų etapas vis dėlto buvo organizuotas sutemus – karo policija tamsoje šturmavo savanorių ginamą Šilalės autobusų stotį.
Per šturmą policija blokavo privažiavimus prie autobusų stoties, aplinkinėse gatvėse laikinai buvo išjungtas apšvietimas, puolantys karo policininkai naudojo naktinio matymo prietaisus, o visą veiksmą stebėjo gausiai net šeimomis susirinkę miestiečiai.
Vertinamosios pratybos
„Nenorėčiau teigti, kad pagrindinis mūsų tikslas buvo tik treniruotis mieste. Taip, tai buvo vienas iš tikslų. Tačiau šios pratybos mums taip pat yra ir antras pasirengimo etapas prieš sausio 1 d. prasidėsiantį budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF – red. past.). Pirmą pusmetį budėjimui mes ruošiamės ir treniravomės gynybos veiksmus, dabar – puolimo. Mums tai yra vertinamosios pratybos“, - sako Kęstučio bataliono štabo viršininkas majoras Antanas Jonušauskas.
Kad tai vertinamosios pratybos ir savanoriams, tvirtina ir plk. ltn. G.Jaloveckas - 3-oji rinktinė vykdo būrių vertinimą. 300 šios rinktinės savanorių Šilalėje šlifavo gynybos veiksmus.
Pasak mjr. A.Jonušausko, planuojant šias pratybas ir tariantis tarpusavyje, kariškiams kilo jas ne tik organizuoti mieste, bet padaryti netradicines: „Iš tikrųjų, pratybų scenarijus nėra įprastas – nėra vieno apibrėžto priešo, prieš kurį reikia kovoti. Dėkingai susiklosčius situacijai, gavosi taip, kad mechanizuoti pėstininkai miesto sąlygomis vykdo puolimą, o savanoriai – ginasi. Kiekvienas turi savo užduotis.
Savo užduotis taip pat turi į pratybas įtrauktos civilinės institucijos. Tokiu būdu šiose pratybose vis susidaro netradicinės situacijos (arba jas mums sudaro savanoriai), kad vadas priverstas galvoti, kaip išsisukti. Šios pratybos yra noras pažiūrėti vadų ar padalinių sąveiką netradicinėse situacijose“.
Dėmesys – karių parengimui kovai miestuose
Panašios pratybos miestuose jau yra vykusios Jonavoje, Alytuje, keliuose mažesniuose miesteliuose. Beje, Estija ar Suomija tokio tipo pratybas organizuoja nuolat. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, Lietuvos kariuomenė tokio pobūdžio pratybas rengia atsižvelgdama į tai, jog vis daugiau ginkluotų konfliktų vyksta miestuose, todėl daugiau dėmesio skiriama ir karių parengimui kovai miestuose.
Akivaizdu, jog stimulą tokio pobūdžio pratybų gausėjimui davė ir įvykiai Ukrainoje.
„Iš tiesų, Lietuva po Ukrainos įvykių labai suaktyvėjo. Tas patriotizmo pliūpsnis yra labai didelis. Matydami čia pat esančią kariuomenė, žmonės pradeda spausti politikus dėl didesnio lėšų skyrimo gynybai. O tuo pat metu mažėja iki šiol buvęs atstumas tarp visuomenės ir kariuomenės. Dabar žmonės nedideliuose miesteliuose gali pamatyti, kaip kariuomenė pasiruošusi veikti prieš „žalius žmogeliukus“ ar bet kokius kitus agresijos prasiveržimus“, - šeštadienį kalbėdamas apie pratybas Šilalėje lrytas.lt yra sakęs gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.
Jis taip pat pabrėžė, kad tokie teritoriniai padaliniai, kaip savanoriai, pratybų iki šiol turėdavo nepakankamai daug, o pratybų scenarijai nebūtinai atitikdavo aktualijas ar grėsmių iššūkius.
„Šiuo atveju būtent tokie teritoriniai padaliniai ir mokosi sąveikos bei treniruojasi tam, kas dabar yra svarbiausia – pasipriešinimui gyvenvietėse. Ten, kur mūsų mūsų kariai gali turėti tam tikrą pranašumą prieš agresorių“, - sakė A.Matonis.
