Po skandalo teisme – grasinimai žurnalistei

Nagrinėjant bylą iš teismo dingsta svarbus įrodymas. Dingimo niekas netiria, o kopiją turinčiai liudytojai pagrasinama jos neduoti teismui, antraip bus blogai. Tai – ne scena iš kokio nors Holivudo nuotykių filmo. Visa tai vyksta Lietuvoje, rašo „Lietuvos rytas“.

Vilniuje gyvenančios kaimynės pykosi dėl daiktų, kurie užgriozdė laiptinę. Tai ir aprašė „Lietuvos ryto“ žurnalistė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Vilniuje gyvenančios kaimynės pykosi dėl daiktų, kurie užgriozdė laiptinę. Tai ir aprašė „Lietuvos ryto“ žurnalistė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Dalia Gudavičiūtė

2014-09-30 07:13, atnaujinta 2018-01-29 05:23

Šios skandalingos istorijos centre – žurnalistės išsaugotas pokalbių su dviem vieno straipsnio herojėmis įrašas.

Prieš trejetą metų „Lietuvos ryto“ žurnalistė Jurgita Noreikienė paskelbė straipsnį apie dviejų kaimynių, gyvenančių Vilniuje, konfliktą. Viena jų – prokurorė, kita – nekilnojamojo turto nuomotoja.

Dėl to straipsnio viena moterų padavė į teismą kitą dėl šmeižto ir įžeidimo.

Greičiausiai ne vienas apstulbo, kai atvykusi į teismo posėdį liudyti žurnalistė J.Noreikienė pateikė teismui pokalbių įrašus, pagal kuriuos buvo parašytas straipsnis.

Bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius liepė iškviesti kompiuterininką.

Pastarasis čia pat, teismo salėje, į nešiojamąjį kompiuterį perkėlė pokalbių įrašus, teisėjas nurodė įrašyti tai į posėdžio protokolą. Taip įrašas tapo bylos medžiaga.

Dingo iš kompiuterio

Nustebti dėl kelerius metus išsaugoto pokalbio įrašo buvo natūralu.

Bet tai, kas įvyko po to, – jau visiškai kas kita.

Mat po teismo posėdžio, kuris vyko liepos mėnesį, žurnalistės pateiktas įrašas iš teismo kompiuterio paslaptingai dingo.

Apie tai J.Noreikienei praėjusį penktadienį telefonu pranešė Kauno apylinkės teismo teisėjas A.Rimkevičius ir paprašė atsinešti į kitą posėdį dingusio įrašo kopiją.

Aišku, visko pasitaiko, nors toks išskirtinis įvykis teisme tikėtinas gal tiktai kartą per penkiasdešimt metų.

Pavyzdžiui, teisininkai pamena, kaip prieš pusę amžiaus teismo bylą su visais dokumentais kažkas aptiko kino teatre.

Teisėjo A.Rimkevičiaus aiškinimu, kompiuterininkas išėjo tėvystės atostogų, o jis pats vasarą sirgo.

Gal ir taip, tik keista, kad nebuvo padaryta ne tik įrašo stenograma, bet netgi kopija.

Paslaptingas svečias grasino

Kad įrašo dingimas nebuvo atsitiktinis, rodo ir po peruku pasislėpusio vyro vizitas į „Lietuvos ryto“ redakciją.

Praėjusį trečiadienį „Lietuvos ryto“ saugos kameros nufilmavo, kaip vyras paprašo pakviesti J.Noreikienę.

Svečio keista išvaizda žurnalistės nesutrikdė, nes ji buvo susitarusi susitikti su gėjumi ir drąsiai išėjo į kiemą pasikalbėti su paslaptingu vyriškiu.

Ten keistasis svečias pareikalavo jo nepertraukinėti ir pranešė, kad teismui pateikta laikmena su žurnalistės pokalbių įrašais dingo.

Kai J.Noreikienė prisipažino turinti kopijas, žmogus pareiškė – esą pačios žurnalistės labui bus geriau, jeigu įrašas neatsirastų.

Ji paprašė svečio prisistatyti, bet šis apsisuko ir skubiai nuėjo.

Apie bandymą daryti poveikį jai, kaip bylos liudytojai, „Lietuvos ryto“ darbuotoja nedelsdama pranešė policijai ir įteikė pareiškimą sostinės 3-iajam policijos komisariatui.

Į posėdį kvietė telefonu

Netrukus žurnalistė sulaukė skambučio iš Kauno apylinkės teismo.

Šios įstaigos sekretorė pakvietė ją atvykti į teismo posėdį, kuris turėtų vykti šį trečiadienį, ir paprašė atsivežti kartą jau pateikto įrašo kopiją. Anot sekretorės, ji išsiuntusi šaukimą, bet baiminasi, kad paštas nespės jo įteikti.

Paprašiusi dokumento, J.Noreikienė elektroniniu paštu gavo niekieno nepasirašytą kvietimą į teismo posėdį.

„Gal kitą kartą kvies į posėdį telefono žinutėmis?“ – stebėjosi žurnalistė.

Turėjo sudaryti komisiją

„Lietuvos rytą“ konsultavę teisininkai buvo priblokšti ne tiek dėl to, kad įrašas dingo iš teismo pastato, kiek dėl to, kaip šis įvykis buvo tiriamas.

„Ar vis dar gyvename teisinėje valstybėje?“– nuskambėjo ir toks retorinis klausimas.

Mat išgirdęs apie bylos medžiagos dingimą teismo pirmininkas turėjo iš karto sudaryti komisiją įvykiui tirti.

Tačiau Kauno apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Šimonis greičiausiai apie tai nebuvo girdėjęs, nes buvo išvykęs į Norvegiją.

Teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida Paulina Kuzmickaitė vakar tikino negirdėjusi, kad iš bylos medžiagos dingtų įrodymas.

„Labai įdomus atvejis“, – tepasakė teismo atstovė.

Kiek vėliau „Lietuvos rytui“ ji pranešė, kad apie tai informavo teismo vadovybę, ir iš karto prasidėjo patikrinimas („gal įrašas dar atsiras? Galbūt teisėjas jį pražiūrėjo?“).

„Bėgiojame visą dieną“, – patikino P.Kuzmickaitė.

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosioms byloms Dainius Ročys „Lietuvos rytui“ teigė irgi tiktai pirmadienį sužinojęs apie dingusį įrašą: „Mūsų teismo praktikoje to dar nėra buvę. Toks įvykis pirmas. Bandysime aiškintis.“

Įrašus saugo 7 metus

Sukrėsta įvykio teisme ir grasinimų redakcijos kieme J.Noreikienė retoriškai klausė: „Kuo dar gali pasitikėti, jeigu ne teismais? Ar galime jaustis saugūs, jeigu iš teismo patalpų pradingsta įrodymai? Juk ne iš kaimynės stalčiaus dingo.“

Ši istorija prasidėjo Vilniaus centre susipykus dviem kaimynėms. Viena – prokurorė, kita gyvena iš savo butų nuomos. Pastaroji paskambino į „Lietuvos ryto“ redakciją ir pasiskundė.

Žurnalistė paskambino prokurorei ir parašė, ką jos abi sakė.

„Esu įsitikinusi, kad žurnalisto pareigą atlikau tinkamai, nes rašydama straipsnį išklausiau abi puses, pateikiau jų abiejų nuomones.

Tačiau teisme išgirdusi diskusijas pradėjau svarstyti, kad galbūt pasinaudojus manimi galėjo būti bandoma suvesti sąskaitas.

Kad teismas galėtų objektyviau įvertinti, kuri iš kaimynių teisi, į posėdį nuvežiau savo diktofono įrašus – pokalbį tiek su viena pašnekove, tiek su kita.

Visus savo darytus įrašus saugau nuo 2007 metų, kai pradėjau naudotis skaitmeniniu diktofonu. Tačiau šis atvejis – pirmas, kai man prireikė seno įrašo“, – pasakojo J.Noreikienė.

Iš pirmų lūpų

Valdemaras Bužinskas

Advokatas

„Garso įrašas itin dažnai tampa įrodymu garbės ir orumo pažeidimo bylose.

Jei duomenys paskleidžiami per visuomenės informavimo priemones, visais atvejais kyla klausimas, ar jie tokie, kokie paskelbti. Visais atvejais aktualu pirminė medžiaga.

Garso įrašas gali būti įrodymas, jei jis padarytas nepažeidžiant procesinių teisės normų. Kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas, įvertinęs visas aplinkybes.

Jei yra kompleksas kitų įrodymų, o garso įrašas tai patvirtina, – tai bus įrodymas.

Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, jei jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu.

Bet Aukščiausiojo teismo praktika rodo, kad nustatytos duomenų rinkimo tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, jog tokie duomenys jau negali būti įrodymai.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.