- Esate minėjęs, kad kitais metais ketinate sustiprinti sausumos pajėgas priimdamas 450 naujų karių. Tam reikia beveik dvigubai padidinti jaunuolių priėmimą į bazinius mokymus. Kiek tikėtina, kad surinksit tokį skaičių?
- Mes dar nežinom, bet remiantis analize, kurią turim, iki šiol buvo priimama 900 žmonių, kuriuos galėdavo priimti mokomasis pulkas, bet, atrodo, norinčiųjų būdavo daugiau. Kitais metais labai greitai patikrinsime realią situaciją.
- Bet neatmetate galimybės, kad teks grįžti prie šauktinių klausimo, jei nepavyks suformuoti tokio karių skaičiaus, kokio reikia?
- Taip. Arba reikia galvoti apie kitas skatinančias priemones. Gal grįžti prie šauktinių sistemos arba dalinės šauktinių sistemos.
- Jeigu grįžtume prie šauktinių kariuomenės, kiek truktų privalomoji karo tarnyba?
- Šis variantas turėtų būti svarstomas. Mūsų užduotis yra parengti karį, kuris, reikalui esant, užimtų savo vietą rikiuotėje arba kariniame dalinyje. 12 mėnesių yra pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti ne itin sudėtingos specialybės karį. Galbūt užtektų ir 9 mėnesių. Juk kai kurioms šalims užtenka ir 6 mėnesių.
- Kiek mūsų batalionuose trūksta fizinių pajėgumų iki maksimalaus bataliono dydžio?
- Kad batalionas, kaip kovinis vienetas, galėtų vykdyti savo užduotis, turi būti sukomplektuotas ne mažiau nei 70 procentų. Tokio dalinio Lietuvos kariuomenėje neturim apskritai. Geriausiu atveju sukomplektavimas yra 60 proc., o yra daliniai, sukomplektuoti mažiau nei 20 proc. Situacija nėra pati geriausia.
- Generole, ką galvojate apie nuomonę, kad šauktiniai yra per mažai motyvuoti?
- Paprastai šauktiniai būdavo paimti per prievartą ir susidurdavo su prievarta kariuomenėje, kadangi reikia anksti keltis, kloti lovas, vykdyti dienotvarkę.
Kol jų sąmonėje įvykdavo tas psichologinis virsmas, jis tapdavo kariu, reikėdavo praeiti tam tikrą laiką. Po 3–4 mėnesių ar pusės metų mentalitetas pasikeičia.
Tik 20 proc. šauktinių norėjo į kariuomenę ateiti kaip savanoriai. Po tarnybos Lietuvos kariuomenėje 80 proc. iš jų norėdavo pasilikti.
- Šiomis dienomis atsirado pakankamai daug informacijos, kaip kitos šalys tvarkosi su grėsmėmis. Švedai padidino išlaidas gynybai, suomiai ginkluojasi. Švedų gynybos ministras tiesiai šviesiai pasakė, kad jo šalis galėtų atlaikyti savaitę agresijos. Lietuvos visuomenė irgi norėtų žinoti, kiek gi mes atlaikytume?
- Labai suintensyvėjo Švedijos ir Suomijos pokalbis apskritai apie narystę NATO. Jie turi specialiųjų partnerių statusą, nori dalyvauti pratybose ir misijose ir tą daro. Tai rodo, kad visuomenės jaučia nerimą, kad tai, kas vyko su Krymu ir kas vyksta Rytų Ukrainoje ir Europoje yra visiškai nauja situacija po Antrojo pasaulinio karo. Kas bus rytoj, niekas nežino. Viskas buvo netikėta po to, kai buvo užimtas Krymas.
- Jūs turbūt galit numatyti, kokia turėtų būti kariuomenė, kad galėtų pasipriešinti agresoriui, padarant jam didžiausius nuostolius. - Mes apie tai galvojam kiekvieną dieną. Turim planus, sumanymus, kaip laimėt laiko, išlaikyt šalį, sulaukti sąjungininkų pagalbos ir juos priimti. Stengiamės, kiek nuo mūsų priklausys, garantuot mūsų šalies nepriklausomybę. Manau, kad Lietuvos kariuomenė atliks savo pareigą.
- Kiek atsilaikytų Lietuva?
- Nenoriu nieko vertint, kiekviena situacija yra skirtinga. Pasakymas, kad užimsiu per dvi dienas ar atsilaikysiu savaitę yra nieko vertas, todėl, kad konkreti situacija bus visai kitokia, negu dabar įsivaizduojame. Gerai, kad dabar planuojame, bet realioje situacijoje vėl iš naujo turėsime apsispręsti, kaip veikti.
- Ko būtiniausiai reikia Lietuvos kariuomenei?
- Trūksta dalykų sausumos pajėgoms, kurios vaidintų pagrindinį vaidmenį, jeigu įvyktų karinis konfliktas – ginkluotės, transporto priemonių, personalo, ryšio priemonių. Visa tai, ką mes kažkokiu kiekiu turim, yra nepakankama arba pasenę. Yra infrastruktūros objektai, per kuriuos galėtume priimti sąjungininkų pagalbą.
- Ar vyksta pirkimai?
- Žinoma. Auga biudžetas, yra partijų susitarimas iki 2019 metų 2 proc. Taip pat ryškiai didėja biudžetas kitiems metams. Esam numatę, kaip jį panaudosim, kokios priemonės yra būtiniausios.
- Kai kurie ekspertai sako, kad mūsų kariuomenei trūksta ugnies galios, mobilumo ir modernaus mūšio valdymo elementų. Mobilumui trūksta kelių šimtų visureigių. Ar ketinama jų įsigyti?
- Taip. Ir visureigių, ir sunkvežimių, ir šarvuotų visureigių. Galvojama ir apie tai, kad gali nebeegzistuoti kelių infrastruktūra, kurią turime taikos metu. Turim turėt galimybę šalies teritorijoje judėti ten, kur mums reikia. Nenoriu detalizuoti, bet pirkiniai numatyti kitais metais.
- Buvo informacijos, kad kai kurie poligonai galbūt bus pertvarkomi, labiau pritaikomi pratyboms su partneriais. Ar kas nors vyksta?
- Taip. Mes nuolat turime amerikiečių kuopą, ginklų rūšys keičiasi. Mes visada treniruosimės su amerikiečiais, vėliau prisidės dar viena NATO sąjungininkų kuopa. Reikalinga pakankama erdvė, kad galėtume vykdyti pratybas. Infrastruktūra bus gerinama, o daug ką galim padaryti patys.
- Pastaruoju metu ties Latvija buvo pastebėtas rusų karinių orlaivių suaktyvėjimas, pirmadienį prie Latvijos krantų pasirodė Rusijos karo laivas. Kaip reiktų reaguoti?
- Į viską reaguojama. Kiek žinau, nebuvo pažeista nei Latvijos oro erdvė, nei vandenys. Rusijos suaktyvėjimas pastaraisiais metais matomas labai dažnai, ne tik prie Baltijos šalių.
- Kaip mes į tai reaguojame? Turbūt atsirastų tų, kurie pasakytų, kad reiktų sustiprinti saugumą ir sausumoje, ir jūroje.
- Jeigu būtų pažeista mūsų oro erdvė ar teritoriniai vandenys, reiktų svarstyti, ką daryti. Taip nėra. Tiesiog yra tam tikras aktyvumas netoli mūsų sienų. Jie turi teisę būti neutraliuose vandenyse ar skraidyti neutralioje oro erdvėje.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje https://tv.lrytas.lt.
