Valstybės kontrolei atlikus savivaldybių finansinį auditą, Vilniaus miesto savivaldybė pripažinta labiausiai prasiskolinusia šalyje – ji turi 667 mln. litų finansinių įsipareigojimų. Tačiau audito ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad nustatyti realią Vilniaus miesto savivaldybės skolą yra labai sunku, nes administracija taiko skolinimuisi alternatyvias priemones per savo kontroliuojamas bendroves ir šitaip išvengia teisės aktuose nustatytų skolinimosi procedūrų.
Vilniaus meras A.Zuokas tikina, kad visi savivaldybės vykdomi skolinimosi procesai yra skaidrūs, o bendra miesto skola siekia 1,1 mlrd. litų ir ją didina neatlikti mokėjimai užsakovams už jau atliktus darbus.
„Anksčiau taikydavome praktiką už atliktus darbus atsiskaityti po 90 dienų. Nuo šių metų sausio 1 dienos atsiskaitymo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Peržiūrėjus sutartis ir perkėlus būsimus mokėjimus į esamą laikotarpį, be abejo, skola didėja“, – kalbėjo A.Zuokas
Merui oponavęs M.Adomėnas teigė, kad reali miesto skola gali siekti 1,4–1,5 mlrd. litų, o nemaža dalis finansinių įsipareigojimų yra išslapstoma po savivaldybės administruojamas įmones.
„Pati savivaldybė buvo užsakiusi analizę (auditą. – ELTA) ir viena jos išvadų buvo, kad auditavusi įmonė neturi visos informacijos, duodama suprasti, jog informacija buvo slepiama. Tos skolos yra išslapstomos per įmones, per uždelstus mokėjimus“, – LRT televizijoje kalbėjo M.Adomėnas.
M.Adomėnas teigė, kad, Vilniui norint išbristi iš skolų, reikia atlikti nuodugnų savivaldybės valdomų įmonių auditą, konsoliduoti finansų valdymą ir didinti miesto įmonių gaunamas pajamas – persvarstyti „parodomųjų projektų“ vertę, tarp jų ir savivaldybei priklausančios skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ veiklą.
„Projektą turi perimti valstybė arba jis turi surasti privačių investuotojų. Bet jis negali kas mėnesį pridaryti 2 mln. litų nuostolių, kad keli žmonės galėtų paskraidyti vienu lėktuvu“, – kalbėjo M. Adomėnas.
