Valstybės kontrolei atlikus savivaldybių finansinį auditą,
Vilniaus miesto savivaldybė pripažinta labiausiai prasiskolinusia
šalyje – ji turi 667 mln. litų finansinių įsipareigojimų. Tačiau
audito ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad nustatyti realią
Vilniaus miesto savivaldybės skolą yra labai sunku, nes
administracija taiko skolinimuisi alternatyvias priemones per savo
kontroliuojamas bendroves ir šitaip išvengia teisės aktuose
nustatytų skolinimosi procedūrų.
Vilniaus meras A.Zuokas tikina, kad visi savivaldybės vykdomi
skolinimosi procesai yra skaidrūs, o bendra miesto skola siekia 1,1
mlrd. litų ir ją didina neatlikti mokėjimai užsakovams už jau
atliktus darbus.
„Anksčiau taikydavome praktiką už atliktus darbus atsiskaityti
po 90 dienų. Nuo šių metų sausio 1 dienos atsiskaitymo laikotarpis
negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Peržiūrėjus sutartis ir
perkėlus būsimus mokėjimus į esamą laikotarpį, be abejo, skola
didėja“, – kalbėjo A.Zuokas
Merui oponavęs M.Adomėnas teigė, kad reali miesto skola gali
siekti 1,4–1,5 mlrd. litų, o nemaža dalis finansinių įsipareigojimų
yra išslapstoma po savivaldybės administruojamas įmones.
„Pati savivaldybė buvo užsakiusi analizę (auditą. – ELTA) ir
viena jos išvadų buvo, kad auditavusi įmonė neturi visos
informacijos, duodama suprasti, jog informacija buvo slepiama. Tos
skolos yra išslapstomos per įmones, per uždelstus mokėjimus“, – LRT
televizijoje kalbėjo M.Adomėnas.
M.Adomėnas teigė, kad, Vilniui norint išbristi iš skolų,
reikia atlikti nuodugnų savivaldybės valdomų įmonių auditą,
konsoliduoti finansų valdymą ir didinti miesto įmonių gaunamas
pajamas – persvarstyti „parodomųjų projektų“ vertę, tarp jų ir
savivaldybei priklausančios skrydžių bendrovės „Air Lituanica“
veiklą.
„Projektą turi perimti valstybė arba jis turi surasti privačių
investuotojų. Bet jis negali kas mėnesį pridaryti 2 mln. litų
nuostolių, kad keli žmonės galėtų paskraidyti vienu lėktuvu“, –
kalbėjo M. Adomėnas.