Ne kartą aiškinta, kad „kitas“ tai nebūtinai „sekantis“, nes „kitas“ tai bet kuris. Deja, ta „kita stotelė“ prilipo it vantos lapas, jos nei nukrapštyti, nei iškrapštyti jau dvidešimt metų niekaip neišeina. Kalbininkai ir tuomet, ir dabar aiškina, kad „sekančio“ tokia „autobusine“ prasme vartoti negalima, esą tai klaida. Pasivartykime žodynus – ar tikrai?
Tolimų 1954 metų ir artimesniame 1972 metų „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DLKŽ) viena žodžio „sekantis“ reikšmių yra: kuris seka, eina po ko nors, pvz., ateik sekančią dieną, sekantis laikraščio numeris (taigi tiktų ir „sekanti stotelė“).
1985 m. „Kalbos praktikos patarimuose“ šis žodis nerekomenduojamas vartoti tik prieš išvardijimą (vietoje sekančios parodos (dgs.) – šios, tokios parodos) ir aiškinimą (vietoj pranešu sekantį – pranešu štai ką). Taigi „Patarimai“, atrodo, nesmerktų, pvz., sekančio žurnalo numerio. Beje, tų pačių metų „Rusų–lietuvių žodynas“ irgi teikia šią reikšmę (kaip „sledujuščij“ vertimo pavyzdį).
Tačiau 1993 m. DLKŽ „sekantį“ aiškina kitaip: 1. Dalyvis nuo žodžio sekti, 2.ntk. = kitas, 3. ntk. = šis (toks aiškinimas yra ir dabartiniame žodyno kompiuteriniame variante). Taigi šiam žodžiui liko tik dalyvio, pvz., „priešus sekantis žvalgas“ reikšmė.
„Kanceliarinės kalbos patarimuose“ (pvz., 2007 m. internetiniame leidime) jau sudedami visi taškai. „Sekančio“ greta kitų draudimų siūloma nevartoti ir šiaip po ko nors esančiam ar iš eilės einančiam dalykui nusakyti: „Numatyta sekančio (geriau kito, ateinančio, artimiausio) susirinkimo data. Sekančiais (turėtų būti Kitais; Ateinančiais) metais…”.
Paradoksas, bet 1997 metų gruodį Lietuvių kalbos komisijos patvirtintame Didžiųjų kalbos klaidų sąraše „sekančio“ siūloma nevartoti tik prieš išvardijimą ir aiškinimą, taigi išeitų, kad reikšmė – eiti po ko nors vėl leistina? Vis dėlto neleistina, sako kalbininkai ir VLKK „Konsultacijų banke“ paaiškina visai tiesiai: „sekantis taip pat nevartotinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: „Statybas numatoma pradėti sekančiais metais (taisoma kitais, ateinančiais metais). Krepšininkai pateko į sekantį lygos etapą (taisoma į kitą, tolesnį lygos etapą). Apie sekantį (taisoma kitą, artimiausią renginį išsamiai bus papasakota internete.“
Sekdami šiuo aiškinimu, žodį „sekantis“ – eiti po ko nors reikšme – visi redaktoriai ir stilistai nedvejodami braukia. Pagrindinis kalbininkų argumentas, gujant sekantį, yra toks: žodis sekti, iš kurio padarytas sekantis, reiškia kam nors eiti, vykti paskui, pvz., sekti priešo agentą (šis pavyzdys žodynuose kartojamas nuo 1954 m.!), šuo seka žmogų, vadinasi, – priešą sekantis žvalgas, žmogų sekantis šuo.
Tačiau kalbininkai užmiršo, kad eiti paskui, eiti iš eilės, būti po ko nors galima ne tik erdvėje, bet ir laike. Laikraščio numeriai, savaitės dienos, Seimo posėdžiai eina vieni po kitų, seka vieni kitus ne erdvėje, bet laike.
Beje, 1954 m. žodyne paskutinė „sekti“ reikšmė tokia ir yra: „būti tuoj po ko“, pvz., po vieno numerio (scenoje) sekė kitas. Po šio pavyzdžio logiškas būtų ir „sekantis numeris“. Turbūt dėl šventos ramybės, kad nebūtų pagundos „sekančiam numeriui“, nuo 1993 m. tokia „sekti“ reikšmė žodynuose jau visai išmesta. Tuo pačiu mostu išbraukta ir dar viena „sekti“ reikšmė: nuolat kuo nors domėtis, pvz., sekti mokslo naujienas. Matyt todėl, kad šis procesas praktiškai vyksta laike, ne erdvėje.
Keistas vis dėlto „sekančio“ pasmerkimo pagrindas. Naudojantis nepilna žodžių „sekti“, „sekantis“ reikšme ir vienu sintaksinės logikos aspektu, pagrįsti visai kitą žodžio reikšmę ir kitokį sintaksinį aspektą.
Lietuvių kalboje yra nemažai vienodų žodžių, turinčių skirtingą reikšmę, panašiai manipuliuojant galima prisigalvoti galai žino ką. Pavyzdžiui, žodis „atliekamas“ viena reikšme yra nereikalingas, nenaudojamas, plg. atliekama paklodė, kita – kūrybiškas įkūnijimas, plg. atliekama simfonija. Kalbininkams aiškinant tik vieną reikšmę, kompozitorius, simfonijos autorius, ko gero, gautų infarktą.
Formaliosios logikos nežiūri nei rusai: sledovat’ – sekti paskui ką, bet sledujuščij – po ko nors esantis; nei anglai: follow – sekti paskui ką, bet following – kuris eina po ko nors.
Vietoje „sekančio“ vartoti „kitą“ yra netikslu, nes kitas gali būti visai ne sekantis (dienų, laikraščio numerių, posėdžių sekoje).
Šmaikštuoliai prieš keletą metų aiškino, kad tuomet baltarusiai sutartyje už Ignalinos atominės elektrinės tiekiamą energiją norėjo įrašyti, kad atsiskaitys už ją sekančiais metais (tai būtų visiškai konkretūs metai), bet kalbininkai sutartį pataisė – kitais metais. Baltarusiai, kaip žinome, liko nesumokėję nemažos dalies pinigų, aiškindami, kad tie kiti metai vis dar neatėjo...
Prisipažinti klydus, nėra smagu. Tačiau gyvenimo ir kalbos praktika yra geriausias mokytojas ir jo paklausyti pravartu ir kalbininkams. Žinoma, jeigu jie nelaiko kalbos nepajudinamu monolitu, o mato joje lanksčią, tikslingą ir kalbos vartotojus tenkinančią sistemą.
