Sprendimą palaidoti atsitiktinai VII forte rastus kaulus turi priimti dar 2012 metais savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, rašo „Lietuvos rytas“.
Vos į vieną posėdį susirinkę valdininkai jokio sprendimo nepriėmė, kol galiausiai rastus žmonių palaikus visi pamiršo.
Rado tvarkydami šiukšlyną
Viešosios įstaigos Karo paveldo centro vadovo Vladimiro Orlovo rankose – kraupus radinys. Žemėmis aplipusi žmogaus kaukolė su kulkos palikta anga viršugalvyje bei po mirties išluptu, kaip manoma, auksiniu dantimi.
„Šiuos palaikus radome tvarkydami forto teritoriją. Gervėčių gatvės pusėje kuopdami šiukšlyną išvežėme ne vieną sunkvežimį šlamšto. Duobėje po šiukšlėmis aptikome kalkių sluoksnį, iš kurio kyšojo tarsi kažkokie pagaliai. Tai buvo čia sušaudytų žmonių kaulai.
Išpumpavus duobę sėmusį vandenį gilyn įkišęs ranką apčiuopiau begalę kaulų, jų sluoksnis galėtų siekti kelis metrus“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo V.Orlovas.
Fortą kuopę talkininkai apie radinį informavo policiją.
Sužinoję, kad žmonių palaikų fragmentai aptikti masinių žudynių vietoje, pareigūnai patarė kreiptis į Kultūros paveldo departamentą.
„Nužudytų žmonių palaikų negalėjome šiaip sau palikti. Čia ir žmonės, ir gyvūnai lankosi. Juos surinkome, sudėjome į maišus ir užrakinome forto patalpose.
Praėjo daugiau nei dveji metai, iki šiol niekas negali nuspręsti, ką su jais daryti“, – sakė VII fortą įsigijusiai viešajai įstaigai vadovaujantis karo istorijos entuziastas.
Aptiko ir masinę kapavietę
Pasak V.Orlovo, aptikti kaulai patvirtino teiginius, jog šiaurinėje forto pusėje, Gervėčių gatvės prieigose, naciai ir jiems talkinę lietuviai vykdė masines žudynes.
Prievarta suvaryti kauniečiai – daugiausia žydai – čia pat buvo šaudomi, jų kūnai sumetami į duobes, užpilami smėliu, o kiek vėliau – kalkėmis.
Manoma, jog VII forte fašistai nužudė ir užkasė apie 5 tūkstančius žmonių.
Rastus palaikus apžiūrėjęs Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius, teismo medicinos ekspertas Rimantas Jankauskas patvirtino, jog žmonės buvo sušaudyti.
Norėtų pagarbiai palaidoti
V.Orlovas sutiko, jog forto patalpos – ne vieta nužudytų žmonių kaulams.
Karo istorijos puoselėtojas norėtų, kad palaikai būtų tinkamai pagerbti – palaidoti, tačiau pats to daryti neketina.
„Čia buvo žudomi daugiausia žydų tautybės žmonės, palaikai greičiausiai – taip pat jų.
Manau, kad geriausias sprendimas būtų dalyvaujant rabinams šiuos palaikus pagarbiai palaidoti ten, kur jie buvo rasti.
Tačiau tam pirmiausia turėtų pritarti Kauno savivaldybė, savo nuomonę turi išdėstyti ir žydų bendruomenė. Supraskite, aš pats imtis tokios iniciatyvos tikrai negaliu“, – sakė V.Orlovas.
VII forto pastatus iš valstybės nusipirkusios viešosios įstaigos Karo paveldo centro vadovas minėjo, jog ateityje turėtų būti sutvarkytos čia esančios masinės kapavietės ir įamžintas nužudytų kauniečių atminimas.
Susirinko vos dukart
Dar 2012 metais tuomečio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Nesteckio įsakymu buvo sudaryta komisija, kurios pareiga – nuspręsti, ką daryti su maišuose iki šiol laikomais kaulais ir kaip sutvarkyti VII forte esančias masines kapavietes.
Komisijai suteiktas itin solidus pavadinimas – „Dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvoje okupacinių režimų laikotarpiu, palaikų perkėlimo ir palaidojimo vietų įamžinimo“.
Komisija, į kurią įtraukti ne tik pačių įvairiausių savivaldybės padalinių vadovai, bet ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, žydų bendruomenės, Visuomenės sveikatos centro, Teismo medicinos tarnybos atstovai, sugebėjo susirinkti tik dukart.
Pirmą kartą posėdis neįvyko, nes nebuvo kvorumo, o antrąkart – nesugebėta nieko nuspręsti.
Šios komisijos pirmininku buvo paskirtas tuometis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis. Jam tapus administracijos direktoriumi, praėjusiais metais komisijai vadovauti paskirtas jo pavaduotojas Steponas Vaičikauskas.
Jis „Lietuvos rytui“ pripažino – komisija nieko neveikė, nes niekas nerodė iniciatyvos. Valdininkas sakė turįs viltį, jog artimiausiu metu bus pakeista komisijos sudėtis bei vadovas.
Holokausto aukas užmiršo?
„Jeigu teisės aktai numato, turi būti sudaryta komisija ir spręsti, ką daryti su tais palaikais“, – sakė prieš dvejus metus sudarytai komisijai vadovavęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis.
Paklaustas, ar situacija neatrodo absurdiška, D.Ratkelis pasiūlė kreiptis į savivaldybės Paveldosaugos skyrių.
Esą jo darbuotojai žino visą situaciją ir administracijos vadovui teikia pasiūlymus, kaip spręsti kylančias problemas.
D.Ratkelis pripažino – galbūt įvyko apmaudi klaida, koks nors valdininkas stalčiuje palaidojo dokumentus ar užmiršo VII forto problemą.
„Kelinti metai šie kaulai ten guli, negaliu atsakyti. Apie šį atvejį nesu girdėjusi“, – sakė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė.
Valdininkė vėliau pripažino vasaros pradžioje dalyvavusi ekskursijoje po VII fortą, girdėjusi pasakojimus apie čia sušaudytus ir palaidotus žmones.
Kaulų likimą spręs žydai
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pripažino tik iš „Lietuvos ryto“ sužinojusi apie šią makabrišką istoriją.
Paradoksalu, tačiau pati būdama A.Nesteckio įsakymu sudarytos komisijos narė F.Kukliansky sakė būtinai išsiaiškinsianti, kodėl komisija iki šiol nieko nenusprendžia.
Žydų bendruomenės vadovė tikino, jog vienintelė įmanoma išeitis – rastus kaulus palaidoti dalyvaujant rabinams, laikantis visų tradicijų.
Tačiau tai daryti būtų galima tiktai visiškai įsitikinus, jog forte rasti kaulai – būtent nužudytų žydų palaikų fragmentai. Nustatyti, kurios tautybės kauniečiui priklausė nacių budelio kulkos peršauta kaukolė, nebeįmanoma.
„Kauno savivaldybė sugebėjo parduoti visą VII fortą ir dabar nenori jame nieko tvarkyti. Man nesuvokiama, kaip buvo galima parduoti masinių žudynių vietą su kapavietėmis.
Kita vertus – būtina nuspręsti, ką daryti su žemėje esančiais žmonių kaulais – ar juos galima judinti ar ne“, – svarstė F.Kukliansky.
Gresia tarptautinis skandalas
Algimantas Degutis, Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas:
„Nesuvokiama, kodėl Kauno savivaldybės sudaryta komisija iki šiol neišsprendžia palaikų klausimo. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kurie nėra tobuli, šią problemą kartu su forto savininku ir atitinkamų žinybų atstovais turi spręsti savivaldybė.
Masinių žydų kapaviečių tvarkymas – labai komplikuotas, pagal judėjų tradicijas jokia ekshumacija, palaikų perkėlimas neįmanomas, o atliekant bet kokius kasinėjimo darbus privalo dalyvauti rabinai.
Gal dėl šios priežasties, galimo situacijos komplikuotumo Kauno savivaldybė delsia spręsti problemą?
Tai, jog žmonių, tikriausiai žydų, palaikai buvo surinkti ir sudėti į maišus, jau yra negerai. Tvarkant aplinką nereikėjo jų liesti, o kviesti prokuratūra bei policiją, iškart informuoti žydų bendruomenę, kuri būtų iškvietusi rabinus.
Norint gero galima pridaryti tiek bėdos, kils skandalas ir jau nebežinosime, kaip iš jo išsisukti. Galima tik numanyti, kokią reakciją ši istorija sukels Izraelyje.
Nesuprantama, kaip savivaldybė galėjo parduoti fortą, kuriame buvo žudomi ir palaidoti žmonės.“
