Nutylėtas incidentas: lietuviškas lėktuvas įskrido į Baltarusiją

Nedidelis mokomasis lėktuvas nukrypo nuo skrydžio maršruto, kirto valstybės sieną ir neteisėtai įskrido į Baltarusijos teritoriją. Paaiškėjo, kad kaimyninės valstybės oro erdvę pažeidęs orlaivis į Baltarusijos teritorijos gilumą nuskrido apie 5 km, vėliau apsisuko ir grįžo į Lietuvą. Nors incidentas įvyko dar rugsėjo 12 d., informacija apie tai nebuvo viešinama.

Dėl savo paprastumo ir patikimumo „Cessna 150“ tapo vienu populiariausiu orlaiviu, mokant jaunus pilotus.<br>„Wikipedia.org“ nuotr.
Dėl savo paprastumo ir patikimumo „Cessna 150“ tapo vienu populiariausiu orlaiviu, mokant jaunus pilotus.<br>„Wikipedia.org“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Vaitkevičius

Oct 6, 2014, 5:37 PM, atnaujinta Jan 28, 2018, 9:34 AM

Po „pliušinių meškiukų desanto“, vykusio 2012 m. liepos mėn., kai iš Lietuvos pakilę švedai virš Baltarusijos išbarstė žaislinių meškiukų partiją su politiniais šūkiais, kaimyninė šalis gana skausmingai reaguoja į bet kokį, net ir netyčinį, oro erdvės pažeidimą. Rugsėjo viduryje kai kuriuose Baltarusijos portaluose pasirodė nervingų pranešimų apie tai, kad kažkoks lėktuvas iš Lietuvos pažeidė šalies oro erdvę.

Šių pranešimų Lietuvoje niekas nepastebėjo, o Baltarusijoje pradėtos kurti net sąmokslo teorijos. Esą incidentas įvyko tuo metu, kai Lietuvoje vyko didelės specialiųjų operacijų pajėgų karinės pratybos. Buvo svarstoma, kad kariškiai taip tikrina kaimynų budrumą. Neva tai buvo pirmas bandymas, jei jis būtų pavykęs, tokių skrydžių būtų buvę ir daugiau.

Taip pat buvo bandoma skelbti ir visokias versijas apie tai, jog Vilnius taip nori diskredituoti kaimyninės šalies valdžią, kaip nekontroliuojančią situacijos pasienyje. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad orlaivis skrido nedideliame aukštyje ir toje vietoje, kur baltarusiai neturi radioelektroninės paskirties karių. Tačiau lėktuvas buvo pastebėtas ir, jei būtų skridęs toliau, jis net galėjo būti numuštas.

Lietuva pripažino sienos pažeidimo faktą

Visos sąmokslo teorijos subliūško praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjus, kad mokomojo skrydžio metu sugedo orlaivio navigacinė įranga. Portalas belvpo.com pranešė, kad Lietuva diplomatiniais kanalais pripažino oro erdvės pažeidimo faktą. Esą rugsėjo 12 d. maždaug 200–300 metrų aukštyje iš Lietuvos į Baltarusiją įskrido lengvasis lėktuvas „Cessna“. Orlaivis į Baltarusijos teritoriją nuskrido maždaug 3 km, po to apsisuko ir grįžo į Lietuvą.

„Dėl kokių priežasčių įvyko šis incidentas – piloto klaida ar navigacinės įrangos gedimas, – tąkart Lietuva taip ir neinformavo. Tačiau dabar istorija įgavo tęsinį. Kaip sužinota iš šaltinių Baltarusijos URM, Lietuva vis dėlto pripažino Baltarusijos oro erdvės pažeidimo faktą.

Incidento priežastimi tapo navigacinės įrangos gedimas, dėl kurio per mokomąjį skrydį lėktuvo „Cessna 150“ pilotas prarado orientaciją. Maža to, Lietuva jau nustatė asmenis, susijusius su šiuo incidentu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Baltarusijos pusė patikinta, kad kaltieji bus patraukti atsakomybėn“, – pranešė portalas belvpo.com.

Sieną kirto Šalčininkų rajone

Lietuvos oro erdvę stebi ir pažeidimus fiksuoja karinės oro pajėgos. Tad redakcija kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją ir paprašė patvirtinti arba paneigti baltarusių pranešimus apie incidentą. Iš ministerijos atsakymo aiškėja, kad iš tiesų lengvasis orlaivis „Cessna 150C“ į Baltarusijos teritoriją įskrido net ne 3 km, kaip skelbia kaimyninės šalies žiniasklaida, o net šiek tiek daugiau – apie 5,5 km.

Kaip redakciją informavo KAM Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė, rugsėjo 12 d. iš tiesų užfiksuotas sienos pažeidimas.

„Rugsėjo 12 d. orlaivis „Cessna 150C“ vykdė skrydį pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą maršrutu Paluknys–Vilnius–Kyviškės–Paluknys. Skrydžio metu lėktuvas įskrido į pasienio zoną Šalčininkų rajone, neturėdamas Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų leidimo skrydžiui pasienio zonoje.

Šalčininkų rajone lėktuvas kirto valstybės sieną ir įskrido į Baltarusijos teritoriją“, – lrytas.lt informavo V.Cieminytė.

Lietuvos kariškių duomenimis, lėktuvas į Baltarusijos teritorijos gilumą nuskrido apie 3 jūrmyles (maždaug 5,5 km), o vėliau apsisuko ir grįžo į Lietuvą.

„Karinės oro pajėgos nevykdo tyrimo, o tik yra įgaliotos esant reikalui informuoti atsakingas institucijas. Taip buvo ir šį kartą – informacija pateikta Krašto apsaugos ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai“, – pranešė KAM atstovė.

Įtariamaisiais tapo du žmonės

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas redakciją informavo, kad iš Krašto apsaugos ministerijos gavus pranešimą apie incidentą, buvo padėtas ikiteisminis tyrimas.

„Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl neteisėto sienos perėjimo. Jį vykdo VSAT Varėnos rinktinės pareigūnai“, – teigia VSAT atstovas.

Įtariamaisiais šioje istorijoje tapo du žmonės – skraidymo instruktorius ir mokinys. Pirminiais tyrimo duomenimis, Baltarusijos oro erdvę jie pažeidė sugedus navigacijos prietaisams. 

Jei per tyrimą bus nustatyta, kad pažeidimas įvykdytas sąmoningai, abiem įtariamiesiems gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau pasitvirtinus faktui, kad kaimyninės šalies oro erdvė pažeista sugedus įrangai ir pažeidimas buvo netyčinis, tyrimas gali būti perkvalifikuotas, o abu pažeidėjai gali atsipirkti administracinėmis baudomis.

Kol kas tyrimas vyksta, jo galimos baigties pareigūnai nekomentuoja.

Apie lėktuvą „Cessna 150“

Lėktuvas „Cessna 150“ priskiriamas prie lengvųjų orlaivių klasės. Šio modelio lėktuvus JAV kompanija „Cessna“ gamino nuo 1959 m. iki 1977 m. Oficialiais duomenimis, iš viso buvo pagaminta 23 tūkst. 839 vnt. šių orlaivių.

Dėl savo paprastumo ir patikimumo „Cessna 150“ tapo vienu populiariausiu orlaiviu, mokant jaunus pilotus.

2007 m. duomenimis, tokio lėktuvo vieneto kaina svyruoja nuo 12 tūkst. iki 25 tūkst. dolerių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.