Reikšmingas permainas numatančius teisės aktų projektus Seime įregistravo kelių partijų atstovai, o idėjos nesupeikė net Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Nustatyti naują seniūno skyrimo tvarką parlamentarams vis dėlto nebus paprasta ir lengva procedūra, mat tai galima padaryti tik pakeitus Konstitucijos nuostatas.
Projekto autoriai siūlo, kad tiesiogiai išrinktas seniūnas galėtų naudotis ir seniūnijos biudžetu. Kokių gerų pokyčių ir naujų iššūkių reikėtų tikėtis?
Neseniai kadenciją baigęs Kauno seniūnijų sueigos pirmininkas, Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius įsitikinęs, kad galimybė seniūnui naudotis finansiniais ištekliais yra vienas svarbiausių sėkmingo darbo garantų.
– Ar pritartumėte pasiūlymui seniūnus rinkti tiesiogiai ir kokią naudą turėtų pajusti gyventojai? – A.Vilkevičiaus paklausė „Laikinoji sostinė“.
– Demokratijos plėtra, apie kurią nuolat kalbama, yra labai pozityvus dalykas. Kodėl nesuteikus gyventojams galimybės patiems tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausias problemas?
Visuomenė labai palankiai įvertino kitąmet pirmą kartą vyksiančius tiesioginius mero rinkimus, tą patį galima pasakyti ir apie seniūnų rinkimus.
Tačiau neužmirškime vieno labai svarbaus dalyko: viena – administruoti atitinkamą teritoriją būnant savivaldybės glėbyje, visai kita – tiesiogiai išrinkto seniūno darbas.
Tokiu būdu išrinktas seniūnas vietos gyventojams tampa tartum kunigaikštis, kuris gauna rinkėjų įgaliojimus ir atsakingas tik jiems. Didžiausias smūgis seniūnui būtų tuomet, jeigu nebūtų laikomasi nuostatos dėl asignavimų seniūnijai.
– Ką įstatymų leidėjai turėtų padaryti, kad nepakliūtume į tokią padėtį?
– Vykdyti žmonių valią reikalingi pinigai, ir tai būtina įtvirtinti įstatymais.
Domėjausi daugelio Europos šalių savivaldos modeliais. Turbūt geriausias sprendimas – seniūnijoms skirti dalį jų teritorijoje veikiančių įmonių mokesčių. Lėšos būtų nukreipiamos tiesiai į seniūnijos biudžetą.
– Ką gautų seniūnijos, kurių teritorijoje nėra didelių ir pelningai veikiančių verslo struktūrų?
– Galima pagalvoti apie fondą, kuris perskirstytų dalį lėšų tarp seniūnijų. Tai neturėtų kelti sunkumų, nes dabar panašus mokesčių perskirstymas vyksta visos šalies mastu.
– Ar seniūnijos būtų pajėgios suvaldyti smarkiai išaugusius finansinius srautus?
– Jeigu Petrašiūnų seniūnija gautų 8–10 mln. litų per metus, tikrai reikėtų vieno ar dviejų buhalterių, viešųjų pirkimų specialisto. Padidinus asignavus neišvengiamai reikėtų ir žmonių, sugebančių tinkamai juos valdyti.
Gali iškilti ir daugiau techninių klausimų, kuriuos išspręsti tikrai nėra paprasta, tačiau turėtume ieškoti sprendimų, jeigu nenorime, kad tiesiogiai išrinktas seniūnas būtų tik fiktyvi figūra.
– Ar tiesioginiai seniūno rinkimai kauniečiams būtų įdomūs, padidintų norą ateiti prie balsadėžių?
– Nėra abejonių – naujovės paskatintų aktyviau balsuoti. Pastarųjų savivaldybių tarybų rinkimų metu rinkėjų aktyvumas siekė 38–40 procentų. Savivaldybės merą ir vietos seniūną renkant tiesiogiai šis rodiklis padidėtų iki 60–70 procentų.
– Gyventojai jau turi galimybę rinkti seniūnaičius. Ar ši institucija pasiteisino?
– Nežinau, kokia padėtis kitose seniūnijose, tačiau Petrašiūnų seniūnijoje tai pasiteisino 100 procentų, nors kartais pasigirsta ir skeptiškų vertinimų.
Man pasisekė, kad visi seniūnaičiai yra puikūs žmonės ir pagalbininkai. Ar daug turime pavyzdžių, kad šiais laikais žmogus dirbtų visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio?
Galima tik stebėtis, kad tokių žmonių atsiranda, nes jokio asmeninio suinteresuotumo šioje veikloje nėra. Ją galėčiau pavadinti auka bendruomenei.
– Galbūt iš pradžių pakaktų, kad seniūną rinktų seniūnaičiai?
– Dabar seniūnas renkamas konkurso būdu, o seniūnaičiai taip pat įtraukiami į seniūno rinkimų komisiją, todėl jų balsas girdimas.
– Jeigu vis dėlto seniūnų skyrimo procedūra liks nepakeista, ko reikėtų, kad seniūnijų veikla būtų efektyvesnė?
– Visiems geriems darbams atlikti reikalingi pinigai. Nereikia bijoti atsakomybę patikėti seniūnui, nes sukurtas patikimas kontrolės mechanizmas. Veiklą nuolat stebi seniūnaičiai, seniūnas privalo pateikti metų ataskaitą seniūnaičiams ir bendruomenei, patvirtinti metų veiklos programą.
Ką reiškia seniūnijai skiriami 10 tūkst. litų per metus? Žmonės turi valdyti finansinius srautus ir gerinti savo aplinką, pasirinkti, ko jie nori: naujų suoliukų, šaligatvio ar žibinto. Būtų pozityvu, jeigu iš pradžių seniūnijai būtų skirtas bent milijonas litų.
Žinoma, tai būtų papildomas krūvis su esamais darbuotojų ištekliais. Būtina padidinti seniūnijų finansavimą, ir tuomet gyventojai tikrai pajustų pokyčius.
