Septynerius metus šis neproporcingas draudimas Lietuvoje buvo nekvestionuojamas, tačiau prieš trejus metus Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija priėmė verdiktą, kuriuo pripažino Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių pažeidimą ir įpareigojo jas atkurti. Deja, iki šiol šiuo klausimu nieko nėra padaryta: Lietuva EŽTT sprendimo nevykdo.
Šių metų pavasarį tarptautinėse institucijose buvo priimtas dar vienas reikšmingas sprendimas: Jungtinių Tautų žmogaus Teisių komitetas nurodė, kad Lietuva per 180 dienų turi atkurti Rolando Pakso teises nuo 2004 metų ir informuoti apie pažeidimų pašalinimą iš nacionalinės teisės. Tačiau valstybės teisinė ir politinė sistema neranda savyje jėgų užbaigti šį procesą ir užversti gėdingą puslapį naujausių laikų istorijoje.
Atkurti Rolando Pakso pilietines ir politines teises yra būtina, jeigu Lietuva save laiko demokratine valstybe Vakarų politinės kultūros kontekste.
Seimas ėmėsi iniciatyvos išjudinti problemą iš mirties taško, suformuodamas Laikinąją tyrimo komisiją, kuriai suformulavo užduotis ne tik atsakyti į klausimus, kaip per protingą terminą turi būti atkurtos Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės, bet ir pasiūlyti teisinius instrumentus, kurie užkirstų kelią ateityje panašių bylų pasikartojimui.
Atvirai sakant, pirmųjų komentatorių reakcija į Komisijos priimtas išvadas nuvilia. Pagrindinis šių komentarų leitmotyvas – Seimo nariai nieko reikšmingo nenuveikė, išvados yra teisiškai niekinės.
Apgailėtina, kad kritikai arba nėra susipažinę su minėtu dokumentu arba tiesiog turi išankstinę nuomonę. Kitaip tariant, jie yra suinteresuoti skleisti tendencingą, tikrovės neatitinkančią informaciją informaciją, slopinti viešojo diskurso atsiradimą. Kol Seimo komisijos išvados yra analizuojamos politinių partijų štabuose ir Seimo frakcijose, norėtųsi pateikti platesnį komentarą iš komisijai talkinusio eksperto požiūrio taško.
Komisijos pateiktose išvadose yra teikiamas siūlymas detaliai reglamentuoti apkaltos institutą, numatant galimybę persvarstyti priimtus sprendimus atsiradus naujoms aplinkybėms. Bet ne vien tik tai. Ne mažiau svarbus yra ir kitas komisijos siūlymas – nedelsiant spręsti R. Pakso politinių teisių atkūrimo klausimą parlamente nevertinant dviejų dalykų; a) nesvarstant klausimo ar apkalta buvo teisėta ar ne ir b) siekti atkurti pažeistas pilietines ir politines teises, nekeičiant bei nepapildant Konstitucijos teksto.
Iš pirmo žvilgsnio daug kam gali pasirodyti, kad toks siūlymas yra utopija, prasilenkia su teise. Juolab, kad ne kartą iš aukštų politinių tribūnų skambėjo balsai, jog vienintelis kelias įgyvendinti EŽTT sprendimą – keisti Konstituciją.
Komisijos narių garbei, jie nepasidavė vienintelės Konstitucijos keitimo versijos šalininkų įtakai, nagrinėjo visus galimus teisinius kelius klausimą išspręsti iš esmės.
Komisija aiškinosi ar tikrai Lietuvos teisinė sistema draudžia atkurti R. Pakso politines teises, nekeičiant Konstitucijos teksto. Šiuo aspektu reikia pastebėti egzistuojančią aiškią koliziją Lietuvos teisinėje sistemoje, kai viename Konstitucinio Teismo nutarime (2004 m. gegužės mėn. 25 d.) Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai yra subordinuojami nacionalinės teisės atžvilgiu, o kitame, paskesniame Konstitucinio Teismo išaiškinime (2014 m. sausio mėn. 24 d.) Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu.
R. Paksas jau antrą kadenciją yra išrinktas Europos Parlamento nariu. Jo teisė būti aukščiausioje Europos valstybių atstovybėje pilnai atitinka Europos Sąjungoje galiojančius demokratijos standartus, kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi gerbti, ratifikuodama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją ir kitus tarptautinės teisės dokumentus. Komisijai nepavyko nustatyti, kad Lietuvoje galėtų galioti kitokie nei Europoje ar demokratiniame pasaulyje priimti politinių teisių standartai.
Negana to, Komisija pripažino, kad demokratinių rinkimų ir žodžio laisvės principas renkant parlamentą yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos I protokolo 3 straipsnyje, laikytinas Lietuvos teisės šaltiniu, nes taip nustato Lisabonos sutartis, kurią mūsų šalis yra ratifikavusi. Komisija konstatavo, kad minėta norma yra tapusi Europos Sąjungos teisės principu ir todėl kokių nors kolizijų su nacionaline teise atveju Lietuvoje privalo būti taikoma tiesiogiai. Šiame kontekste darytina išvada, kad ir ES teisė, ir Lietuvos Konstitucija įpareigoja, o valdžios įstaigos turi galimybę atstatyti R. Pakso politines teises nedelsiant.
Komisijai pavyko išsiaiškinti ir operatyvaus EŽTT sprendimo vykdymo galimybių teisinės technikos pusę. Būtent Seimas apkaltos procedūroje, gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, yra įgaliotas taikyti konstitucinę sankciją – asmens šalinimą iš pareigų. Seimas eliminavo R. Paksą iš Prezidento posto be teisės visą likusį gyvenimą užimti kokias nors pareigas, susijusias su priesaikos davimu. Komisija, remdamasi Seimo prerogatyva taikyti sankciją ir Lietuvos įsipareigojimu gerbti piliečių politines teises konstituciniu reikalavimu, padarė išvadą, kad Seimas be kokio nors papildomo leidimo turi kompetenciją dar kartą susirinkti dėl Prezidento apkaltos ir patikslinti jam pritaikytą sankciją. t. y. Iš naujo apibrėžti draudimus tapti Seimo nariu ar Prezidentu, atkuriant Rolando Pakso politines teises nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos.
Taigi Komisija savo išvadose pasiūlė alternatyvų kelią, kaip teisėtai ir operatyviai galėtų būti sprendžiamas R. Pakso politinių teisių atkūrimo klausimas. Nebejotina, kad tokios alternatyvos pasirinkimas reikalauja iš Seimo narių vieningos politinės valios. Ir ne tik jos. Seimo nariai turi tvirtai tikėti, kad jie nepažeidžia Konstitucijos, kad jie, priimdami politinį sprendimą, ne blogiau nei Konstitucinio Teismo teisėjai gali pasakyti, ką leidžia ir ko neleidžia Konstitucija ir konstitucinė jurisprudencija.
Konstitucinio Teismo nuomonė, apie Seimo galimybes spręsti R. Pakso politinių teisių atkūrimo klausimą, taip pat labai svarbi. Konstitucinis Teismas turėtų puikią progą savo nutarimu dar labiau pagilinti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų (įskaitant ir politinę sritį) vietą nacionalinėje teisės sistemoje ir taip visiems laikams peržengti „Rubikoną" Rolando Pakso bylos istorijoje.
