„Grūto parkui neturime ką padovanoti, tačiau ant namų fasadų, smulkiosios architektūros detalių dar yra išlikusios sovietinės simbolikos“, – pareiškė Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko patarėjas S.Gentvilas.
Pastebėjęs, jog ir pajūryje jau atsirado istorinėms Lietuvos datoms, asmenybėms skirtų, kitokią ideologiją simbolizuojančių paminklų, S.Gentvilas norėtų matyti dar daugiau tokių skulptūrų, kurios būtų artimesnės žmogui, atspindėtų miesto atmosferą, o ne buvusios sovietų valdžios ideologiją.
Klaipėdiečiams nesugraibant vertingesnių dovanų Grūto parkui, ne tik liberalai, bet ir kiti politikai pradėjo reikliai vertinti smulkesnio kalibro sovietinį paveldą. Kai kuriems nepatinka ant Biržos tilto įrengti sovietmečio architektūrą primenantys metaliniai šviestuvai. Juolab, kad jų atramos paženklintos įtartinomis penkiakampėmis žvaigždėmis.
Komunizmo simbolikos įžvelgta miesto centre, Herkaus Manto bei Naujojo Sodo gatvių sankirtoje įsikūrusiame sename viešbutyje „Viktorija“ - kai kurios fasadų apdailos detalės tyrinėtojams primena sovietinį herbą su kūju ir pjautuvu.
Kandžiausios kritikos sulaukė Danės skvere pastatyta Žvejo skulptūra, pagaminta dar 1958 metais. Paminklas, pasak istorijos žinovų, simbolizuoja ankstesniuosius žuvų pramonės laimėjimus, kai klaipėdiečiai iš Baltijos jūros veržėsi į platesnius vandenis, pradėjo žvejoti Šiaurės Atlante, kituose pasaulio vandenynuose.
Net tik politikams, bet ir istorikui Vasilijui Safronovui jau neramu dėl Klaipėdoje neišgyvendinamų sovietmečio reliktų. Žvejo paminklas, jo manymu, yra akivaizdus to meto propagandos reliktas - ideologinės doktrinos, jog tik komunizmo statytojai žvejybą jūrose galėjo pakylėti į neregėtas aukštumas, liudininkas ir simbolis.
Radikaliai nusiteikę kovotojai pliekia netgi S.Gentvilą už tai, kad šis mieste pastebi tik smulkmenas, o ne Grūto parko vertas senienas. Kodėl nemato šalia savivaldybės pastato ant didžiulio riedulio dunksančios Žvejo stovylos – geriausios dovanos sovietmečio baidyklių ekspozicijai po atviru dangumi? Kodėl šis griozdas iki šiol nenuverstas?
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška tikina, jog saugomų sovietmečio paminklų uostamiestyje tikrai nėra daug, galima juos suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Politikų kalbos, kad ant Biržos tilto šviestuvų atramų pavaizduotos žvaigždės esą primena įstatymų uždraustus sovietinius simbolius, glumina ne tik paveldosaugininkus.
„Šie ženklai labiau panašūs augalus. Vieni juose įžvelgia žvaigždes, kitiems galbūt atrodo, kad tai – žiedlapiai. Daugybę kartų žingsniavau Biržos tiltu, bet nė karto į galvą nešovė mintis, kad tokie ornamentai - komunizmo propaganda“, – stebisi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyresnysis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Sovietmečiu pertvarkyto istorinio viešbučio „Viktorija“ fasadą puošiantis bareljefas V.Safronovui – dar vienas soviemtečio reliktas, primenantis uždraustus Sovietų Sąjungos herbo simbolius. Tačiau L.Kavaliauskui jis kraupių įtarimų nesukelia.
„Ten pavaizduotas ne kūjis, o veržliaraktis. Kitas elementas – ne pjautuvas, o statybininkų mentelė. Tokie simboliai labiau primena ne komunizmą, o tolimesnius laikus, kai Klaipėdoje aktyviai darbavosi masonai, pasivadinę „laisvaisiais mūrininkais“. Statybininkų mentelė – plačiai paplitęs masonų ložių ženklas.“
Žvejo paminklas išties – nevykęs skulptoriaus darbas. Gal net užsakovai tikėjosi geresnio rezultato. Vieniems šis kūrinys iš tolo primena ne išdidų komunizmo statytoją, o melagį baroną Miunchhauzeną - tą patį, kuris jodamas iš Karaliaučiaus į Rygą trumpai stabtelėjo ir Klaipėdoje. Kitiems Danės skevere iškilusi negrabi stovyla labiau panašį į siaubūną Fredį Kriugerį – pagarsėjusio filmo „Košmaras Guobų gatvėje“ herojų.
Klaipėdos gyventojai iš šios skulptūros šaipydavosi ir anksčiau. Dėl to, kad pavaizduotas žvejas stovi nugara į jūrą -nemato uosto, laivų, kur jūrininkai lieja prakaitą. Paminklas labiau primena sovietmečio epochos meno kanonus, o ne ideologiją, todėl ir stovi iki šiol - miestiečiai jo bukai nesutapatina su komunizmo režimu.
Žvejo paminklą prieš keletą metų prisiminė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos diplomantai – šalia surengė nuotaikingą šventę. Pakylėti krano šmaikštuoliai sušildė bronzinį žvejybos monstrą – jo pečius apgaubė specialiai pagaminta jūreiviška skraiste.
Tąkart iškilmėse dalyvavo ir Klaipėdos meras liberalas V.Grubliauskas. Tikriausiai patarėjas S.Gentvilas tąkart neįspėjo miesto vadovo, kad jam nevertėtų rodytis prie sovietmečio dvasia alsuojančio paminklo ? Ir dar tokio, kuris gerokai jaunesniems jo partijos kolegoms sukelia nemalonių emocijų.
Šurmulį dėl sovietmečio simbolių likimo prie savivaldybių rinkimus bando kelti ir kitų politinių partijų bei judėjimų atstovai.
Pavyzdžiui, Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė, savivaldybių rinkimuose pretenduojanti į Klaipėdos mero postą, piktinasi, kad nuo Smiltynės pakrantėje eksponuojamo senojo žvejybos tralerio „Dubingiai“ nenugrandyti sovietinės simbolikos ženklai – kūjis ir pjautuvas.
Kitą Lietuvos jūrų muziejų lankiusį Seimo narį konservatorių Vytautą Juozapaitį įžeidė "Dubingių" patalpose eksponuojama sovietinė atributika. Istorikų užmojis parodyti žmonėms komunistinės propagandos foną, šį politiką, regis, sukrėtė iki sielos gelmių.
Raginimai šalinti viską, kas panašu į sovietinius ženklus, net nuo laivų bortų, stebina ne vieną klaipėdietį. Tarp jų ir jūrininkus, kurie kažkada, rizikuodami patekti į Kremliaus nemalonę, savo laivuose keldavo lietuviškas vėliavas.
„Bijome vilko miške, antstolio, kai turime skolų, plėšiko tamsiame skersgatvyje. Bijoti ženkliukų arba paveiksliukų – jau retesnis atvejis, gal net ligos požymis. Pasirodo, atsiranda ir tokių baimių“, – politikų pastangas tušuoti praeitį, kad ir kokia nemaloni ji buvo, ironiškai vertina tolimojo plaukiojimo kapitonas Eimutis Astikas.
Daug pasaulio šalių aplankęs E.Astikas prisimena, kad anksčiau Rytų vokiečiai bijojo kompozitoriaus Richardo Wagnerio muzikos tik todėl, kad ją labai mėgo Adolfas Hitleris: „O juk R.Wagneris negalėjo būti fašistas – jis savo operas kūrė anksčiau. Visko bijodami nevalgytume šašlykų, negertume gruziniško vyno, nes jį mėgo kitas tironas Josifas Stalinas.“
Kai Rolandas Paksas įsteigė savo partiją ir sukūrė jos firminį ženklą, kai kurie oponentai jį smerkė: esą emblemoje pavaizduotas plėšrus erelis stebėtinai panašus į nacių simbolį. Filosofas Leonidas Donskis netgi palygino jį su Vokietijos karinių oro pajėgų (Liuftvafės) uniforminiu ženklu. O R.Pakso varžovai savo partijos simboliu pasirinko kregždes.
„Kuo kregždės geresnės už erelius? Kai žvirbliukas per klaidą įskrenda į jų lizdą, šios užlipdo landą moliu pasmerkdamos jį mirti iš bado. Nėra gerų ir blogų gyvūnų, tik mes jiems primetame savų bruožų. Kam dar jaudintis dėl paukščių, kūjų, pjautuvų, žvaigždžių, kai valstybėje yra tiek daug svarbesnių reikalų?“, – politikų nerimo nesupranta E.Astikas.
