Neaiškumai kelia abejonių
Medijų eksperto profesoriaus Žyginto Pečiulio teigimu, uždraudus dešimtadalį rusiškų kanalų, tikimybės apsisaugoti nuo skleidžiamos propagandos vis dėlto nėra: „Daugelio Seimo narių nuomone, draudimais nieko nepaveiksi. Kalbant apie propagandos apribojimą, tie, kas į projekto pakeitimą žiūrėjo skeptiškai, įžvelgia sistemos neaiškumą. Sumažinus kanalų skaičių yra tikimybė, kad mažės nepopuliarių žiūrimų nišinių kanalų, o tie, kurie transliuoja propagandą, vis tiek išliks. Sumažėtų konkurencija tarp kitų geriau žiūrimų kanalų.“ Prezidentė taip pat siūlė įtvirtinti nuostatą, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų turėtų būti įgarsintos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus. „Dažniausiai turima galvoje anglų, vokiečių, prancūzų ir italų kalbas. Pavyzdžiui, prancūzai itin saugo savo erdvę. Prancūzijoje ir Frankofonijoje yra nustatytas kanalų skaičius prancūzų kalba, – lrytas.lt pasakojo žiniasklaidos ekspertas. – Stengiamės kažką daryti. Yra įvykę pokyčių. Manau, geriausiai atspindėjome Ukrainos temą. Ne taip svarbu uždrausti propagandą, kaip ją demaskuoti.“
Profesorius sutinka, kad svarbiausia parodyti, kokia yra tikroji padėtis, tačiau viskas priklauso ne tik nuo televizijos, bet ir kitų žiniasklaidos priemonių.
Ragina spręsti problemą „Apgailėtina, skandalinga, liūdna. Seimo dauguma net nenorėjo pradėti svarstyti informacinių karų klausimo. Gerai, kad Kultūros ministerija rengia projektą, bet tai gal bus tik po metų. Problema yra jau šiandien. Prezidentė daug kalbėjo apie tai rinkimų kampanijos metu, daugybė žmonių suprato, apie ką ji kalba, jie mato šią problemą. Seimo nariams tai pasirodė visiškai nesvarbu“, – savo nuomonę „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ apie atmestą prezidentės pasiūlymą išsakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė. Tuo tarpu šio komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas jokios tragedijos dėl atmesto įstatymo neįžvelgė: „Man tame projekte trūko sistemiškumo. Kultūros ministrui pavesta parengti Informacinio saugumo įstatymą. Sudarytas planas, institucijoms duotos užduotys. Tikėjausi, kad šis įstatymas bus pateiktas Seimui ir bus galima visą kompleksą svarstyti.“
Valstybės vadovė pataisas pateikė reaguodama į „padažnėjusias informacines atakas, priešišką propagandą“, atkreipdama dėmesį, kad šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija. Už įstatymo pataisas balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 49 parlamentarai. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš arba susilaikė valdantieji ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Komentuodama siūlomas pataisas socialdemokratė Birutė Vėsaitė retoriškai klausė, kodėl lietuviai laikomi „asilais, neturinčiais kritinio mąstymo“. Jos nuomone, tokiu būdu būtų ribojama žmonių teisė į laisvą informacijos sklaidą.
