Pirmasis šuolis nepavyko
Diplomuotas inžinierius klaipėdietis G.Paulionis – pirmasis jūrininkas, perplaukęs Baltiją tik irklų varoma valtele. Jis pats pasistatė laivelį ir pavadino jį amerikiečio Alfredo Jenseno vardu. Šis garsus keliautojas, dar 1874 metais sėdęs į irklinę Niufaundlendo žvejų dorę ir genamas šiltosios Golfo srovės, sėkmingai įveikė Atlanto vandenyną.
Pirmasis G.Paulionio šuolis per Baltiją 1993 metų rudenį nepavyko – vėjai ir bangos jo valtelę nubloškė prie Kaliningrado srities krantų. Penkias paras šėlstančioje jūroje praleidęs keliautojas pasakojo, jog didelės įtampos nejautė, jūrligė nekankino. Ties Melnrage bangų blaškomą jo valtį pastebėjo ir parvilko į Klaipėdą vietiniai žvejai.
Antrą kartą išplaukęs į jūrą G.Paulionis jau turėjo kompasą, jūrlapius, 30 kilometrų atstumu veikiantį radijo bangų siųstuvą. Prieš kelionę bendravo su profesionaliais jūrininkais, vandenynų buriuotojais, domėjosi jų patirtimi. Išvaikščiojęs Sajanų kalnus, motociklu pervažiavęs Karakumų dykumą buvo pasirengęs įveikti ir Baltiją.
Per Baltiją – be burių ir variklio
„Lietuvai nusimetus okupanto pančius, Gintaras sumanė padaryti tai, apie ką niekas anksčiau net nesvajojo. Norėjo tapti pirmuoju jūrininku, išmatavusiu Baltiją irklų grybšniais, perplaukti jūrą paprasta valtele – be burių ir variklio“, – pasakojo G.Paulionio jaunystės draugas fotomenininkas ir keliautojas Paulius Normantas.
Kaune studijavę draugai kažkada spraudėsi vienoje palėpėje, skaitydavo Konfucijų, Keruaką, krosnį pakurdami tais laikais privalomais marksizmo ir leninizmo klasikų kūriniais. P.Normantas prisimena, kad Gintaro mintys krypo į Rytus – jis žavėjosi ankstyvąja kinų ir japonų poezija, labiau vertino Hokaido grafiją, Akiros Kurosawos filmus: „Jau tais laikas jis buvo rimtai pasikaustęs intelektualas.“
Bet labiausiai P.Normantui įstrigo naktiniai pašnekesiai su G.Paulioniu apie keliones: „Jis buvo už mane šiek tiek vyresnis, pasiblaškęs po Sibirą. Pasakodavo apie medžioklę taigoje, susitikimus su meškomis, uodų sukapotus, odekolono prisigėrusius geologus, su kuriais iš vieno katilo srėbė košę. Gintaras – pirmasis mano mokytojas ir kelionių įkvėpėjas.“
Nuirklavo iki Švedijos krantų
Dvi savaites irklais jūrą malęs G.Paulionis įsirėžė į Elando salą. Kurį laiką lietuvis net nesuvokė, kad Švedijos krantas jau pasiektas. Po to be didesnių nuotykių nuirklavo į Karlskroną ir Treleborgą. Aplankė ir Danijos sostinę Kopenhagą, kur jo laivelį apspito šimtai smalsuolių. Vikingų palikuoniai skandinavai negalėjo patikėti, kad lietuvis G.Paulionis tokia maža valtimi sugebėjo perplaukti Baltiją ir dar nusigauti iki Kopenhagos.
G.Paulionis save vadino keliaujančiu vienišiumi. Draugams jis sakydavo: „Kai esi vienas, yra laiko pasikalbėti su dangumi, jūra, miškais, smėlynais. Susiliejus su gamta, peržengiamos įprastos pasaulio suvokimo ribos.“
Skandinavijoje pramintas Lietuvos vikingu G.Paulionis ketino grįžti atgal į namus tuo pačiu maršrutu. Siūlymų iš Karlshamno ar Stokholmo keltu plaukti į Klaipėdą jis atsisakė. Nuirklavęs iki Bornholmo, savaitę laukė palankesnių vėjų nedidelėje Kristianso salelėje, o vėliau, tikriausiai pristigęs kantrybės, ryžosi išplaukti į rudens bangų jau šiaušiamą jūrą.
Kelią į namus pastojo vėtros
Marijampolietis buriuotojas, jachtos „Sūduva“ kapitonas Rimantas Dovydaitis, susitikęs su G.Paulioniu Kopenhagoje, iki šiol sielojasi, kad irkluotojas tada nepaklausė jo patarimų: „Kam reikėjo taip rizikuoti, veržtis į Baltiją rudenį, artėjant audrų sezonui? Savo tikslą Gintaras jau buvo pasiekęs – perplaukė Baltiją.“
Atviroje jūroje G.Paulionį užklupo uraganinė audra – ta pati, kuri nuskandino keltą „Estonia“. Kelias paras bangų talžomam keliautojui greičiausiai pristigo jėgų paskutiniame sudėtingos kelionės etape, kai jau regėjo Lietuvos krantus. Jo valtelė galėjo apvirsti Kuršių nerijos bangų mūšos zonoje.
Apie tai, kad nelaimė įvyko būtent prie Kuršių nerijos, liudijo vėliau netoli Preilos gelbėjimo stoties atrastos valtelės „Alfredas Jensenas“ liekanos, keliautojo asmeniniai daiktai, maisto produktai.
Įspūdingas žygis neužmirštas
Menamos žūties vietoje pastatytas paminklas keliautojui. Prie jo susirinkę Neringos savivaldybės atstovai, buriuotojai, kiti svečiai pagerbė G.Paulionio atminimą ir įspūdingo jo šuolio per Baltiją sukaktį.
Klaipėdiečiai keliautoją prisiminė Buriuotojų krantinėje, kur stovi jo žygį primenantis paminklinis knechtas.
Preilos pakrantėje surankiotos istorinės valties „Alfredas Jensenas“ nuolaužos eksponuojamos Lietuvos jūrų muziejuje.
