Prezidentė Dalia Grybauskaitė į šias pareigas siūlo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Laimą Garnelienę, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanę profesorę Rimą Ažubalytę bei Vilniaus apygardos teismo teisėjus Vytautą Zelianką ir Andžejų Maciejevskį. Dėl kandidatų Seimas balsuos po to, kai su jais susitiks frakcijose.
Prisistačiusi Seimui L.Garnelienė sulaukė klausimo dėl teismų atvirumo visuomenei. Kandidatė išsakė poziciją, kad tam tikrose bylose visuomenės atstovai galėtų dalyvauti kaip ekspertai, turėti patariamojo balso teise.
„Mano asmenine nuomonė, tokiose bylose kaip šeimos, darbo bylos galėtų dalyvauti visuomenės atstovai, kaip yra kai kuriose Europos šalyse, ne sprendžiamojo balso teise, o kaip patariamieji asmenys. Pagal mūsų Konstituciją, kaip teisėjai visuomenės atstovai negalėtų dalyvauti, bet tokioje padėtyje (patariamojo balso teise - red.) jie galėtų dalyvauti. Jei paimsime pavyzdį, darbo bylose iš vienos pusės galėtų būti kaip ekspertai profsąjungų atstovai, iš kitos - darbdavių atstovai“, - sakė L.Garnelienė.
Klausimo apie visuomenės atstovus teismuose sulaukė ir kandidatas į LAT A.Maciejevsis, kuris sakė, jog tai esąs politinis sprendimas. „Visuomenės atstovų dalyvavimas per teismo tarėjų institutą ar per prisiekusiųjų institutą - yra nuomonių ir už, ir prieš, tam reikia plačios diskusijos, o sprendimą priima visuomenė per jus, Seimo narius“, - sakė kandidatas.
Į LAT siūloma teisės profesorė R.Ažubalytė sulaukė klausimo, ar dirbti teisme jai netrukdys patirties stoka, nes iki šiol ji nėra dirbusi teismuose, o užsiėmė tik akademiniu darbu. „Tai turbūt esminis klausmas, kuris kilo visiems. Iš tiesų, tai paradoksas, kad LAT geriausiai reprezentuoja mokslo ir praktikos susiliejimo galimybes. LAT kaip kasacinė instancija sprendžia tik teisės klausimus, o ne fakto. Manau, mano akademinė patirtis analizuojant teismų praktiką tikrai padės. Natūralu, kad praktiniai dalykai - naujas darbas, nauja patirtis yra iššūkis“, - kalbėjo R.Ažubalytė.
Seimui taip pat prisistatė V.Zelianka, kurio kandidatūrą prezidentė Seimui teikia antrą kartą. Pernai gruodį Seimas per slaptą balsavimą nepritarė, kad V.Zelianka būtų paskirtas LAT teisėju. Už jo kandidatūrą tebuvo 44 parlamentarai, prieš buvo tiek pat, septyni susilaikė. V.Zeliankai vadovaujant Vilniaus apygardos teismui šio teismo teisėjų kolegija priėmė apkaltinamąjį nuosprendį Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariams „darbiečiams“ Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei.
V.Zelianka buvo paprašytas įvardinti garsiausias savo bylas. „Bylos, kur ginamas viešasis interesas, turbūt paskutinės bylos buvo susijusios su DNB banko obligacijų emisija, ten situacija buvo sunki teisine prasme, nes vargu, ar turime patyrimo tokiuose teisiniuose ginčuose, taip pat daugybė bylų, susijusių su Vilniaus miesto žemėmis“, - atsakė V.Zelianka.
Seimas spręs ir dėl dar vienos su Darbo partija susijusios bylos teisėjos karjeros - prezidentė siūlo Daivą Pranytę-Zalieckienę skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Tam reikia parlamento pritarimo. Vilniaus apygardos teismo teisėja D.Pranytė-Zalieckienė buvo Darbo partijos bylą nagrinėjusioje teisėjų kolegijoje.
D.Pranytė-Zalieckienė sulaukė klausimo, kodėl visuomenės pasitikėjimas teismais yra mažas, teismus žmonės įvardija kaip korumpuotą instituciją. Kandidatė svarstė, jog dažnu atveju nuomonę, esą teismuose klesti korupcija, išsako su teismais išvis nesusidūrę žmonės, o taip pat teismas yra tokia institucija, kurioje nebūna visų patenkintų pusių, o pralaimėjusieji ir gali skleisti neigiamą nuomonę.
„Dėl visuomenės nuomonės apie teismus būtų sudėtinga atsakyti. Bet viena yra aišku, labai dažnai, jei pasižiūrėtume apklausas apie teismų reitingus, korupciją teismuose, ar tas pilietis, kuris buvo paklaustas, buvo susijęs su teismu? Ir labai dažnai tas asmuo, kuris net nebuvo teisme, tokią nuomonę išsako. Teismas yra tokia instancija, kur visada yra dvi pusės, ir pralaimėjęs pilietis turbūt ne visada objektyviai įvertina“, - sakė teisėja.
Taip pat parlamentui ketvirtadienį pateiktas siūlymas Lietuvos apeliacinio teismo teisėją profesorę Egidiją Tamošiūnienę skirti šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke.
Pagal Teismų įstatymą, Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas su Seimo pritarimu.
